Kilus įtarimams dėl galimai netinkamo ir neefektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, bus tikrinama ir „Utenos regiono keliams“ priklausanti Molėtų kelių tarnyba, pranešė Susisiekimo ministerija.

Per pastaruosius 10 metų Molėtų tarnyboje 7 kartus už 360,4 tūkst. eurų remontuoti pastatai ir statiniai - audito metu bus aiškinamasi, ar lėšos buvo panaudotos skaidriai ir efektyviai. Įtarimus sustiprino ir faktas, kad „Utenos regiono kelių“, Molėtų kelių tarnybos ir beveik 400 tūkst. eurų vertės jų užsakymų gavusios tiekėjos „Vasarkelis“ vadovai yra susiję artimais giminystės ryšiais.

Buvęs „Vasarkelio“ vadovas Žilvinas Žalėnas (įmonei vadovavo nuo 2010 iki 2016 metų) yra „Utenos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo Leono Paulausko žentas, o Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas - jo sūnus. Tai BNS patvirtino patys Paulauskai.

Kol vyksta tyrimas, L.Paulauskas BNS sakė nenorintis komentuoti ministerijos teiginių, kad dėl šių giminystės ryšių galėjo būti netinkamai naudojamos „Utenos regiono kelių“ lėšos. Daugiau informacijos apie patikrinimą sakė negalintis suteikti ir M.Paulauskas.

„Šiuo metu vyksta tyrimas, todėl kažką plačiau pakomentuoti negaliu. Kai bus tyrimo išvados, tada jas ir bus galima komentuoti (...) Mes viską darėme, laikydamiesi įstatymų reikalavimų“, - BNS sakė M.Paulauskas.

Paklaustas, ar Molėtų kelių tarnyba yra turėjusi sutarčių su „Vasarkeliu“, M.Paulauskas pabrėžė, kad ji tiesiogiai sutarčių su paslaugų ir prekių tiekėjais nepasirašo.

Portalo kontraktai.eu duomenimis, „Vasarkelis“ nuo 2011 metų yra pasirašęs viešųjų pirkimų sutarčių už 1,063 mln. eurų, iš jų 377,2 tūkst. eurų vertės 15 sutarčių - su „Utenos regiono keliais“, dar 686 tūkst. eurų vertės - su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Utenos regiono keliams“ bendrovė nuomojo krovinines transporto priemones, teikė kelių priežiūros žiemos metu bei birių krovinių pervežimo paslaugas, įrengė bei remontavo kelių atitvarus.

„Utenos regiono kelių“ vidaus auditas šią savaitę pradėtas dėl galimai neskaidraus lėšų naudojimo, remontuojant įmonės administracinį pastatą - įmonė per pastaruosius metus tam išleido 466,1 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerija šiemet Vyriausybei pasiūlė pertvarkyti kelių priežiūros įmones. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas šiai reformai pritarė iš esmės, tačiau dar turės pritarti posėdyje, o vėliau reformai turės pritarti ir Seimas.

Ministerija siūlo, kad dar šiemet vietoje valstybės įmonės „Automagistralė“ ir 10-ies regioninių priežiūros įmonių turėtų atsirasti viena valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Ministerijos skaičiavimais, centralizavus įmones, bus galima sutaupyti iki 8,5 mln. eurų. Į naują valstybės įmonę ketinama perkelti visą įmonių valdomą techniką ir personalą, o jos būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą kelius valdyti numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.