Neretai Kauno satelitu vadinamą Jonavą garsina ne tik chemijos pramonė ar baldų gamintojai. Įžvalgūs ir aktyvūs jonaviškiai yra gyvas įrodymas, kad ir problemiškose šalies teritorijose gali būti įgyvendinami perspektyvūs verslo projektai. Vienas tokių – kiek daugiau nei prieš metus įsteigta bendrovė „Balteksas“, užsiimanti drabužių siuvimu.

Į nežinomybę nebrido

Nors įmonės veiklos stažas – kol kas kuklus, jos komanda jau spėjo užsitarnauti ne tik patikimo verslo partnerio reputaciją.

Praėjusiais metais bendrovė „Balteksas“ mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje pelnė ir Lietuvos darbo biržos įvertinimą už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose.
„Baltekso“ vadovas ir vienas steigėjų Edgaras Galkauskas pasidžiaugė, kad per gana trumpą laiką įmonei pavyko tvirtai atsistoti ant kojų ir pasiekti neprastų rezultatų.

Kartu su broliu verslą įkūręs Edgaras pripažino, jog daugeliui gali kilti klausimas – ką bendra du vyrukai gali turėti su moteriškų drabužių siuvimu?

„Mūsų tėvai užsiėmė siuvimu daug metų, parduodavo savo produkciją Lietuvoje. Tad šioje srityje turėjome nemažai patirties. Kai atsirado poreikis įkurti siuvimo cechą, žinojome, kaip tai daroma, ko reikia“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Pašnekovas neneigė, kad sėkmingos veiklos recepto dedamosios – ne tik patraukli verslo idėja, patirtis, bet ir finansinis pagrindas.

Pradedančiųjų verslininkų pozicijas rinkoje sustiprino tai, kad jie turėjo galimybę pasinaudoti bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) siūloma priemone – užsitikrino beveik beprocentę Verslumo skatinimo fondo paskolą.

Už šias lėšas pradedantieji verslininkai siuvimo cechą aprūpino beveik visa darbui būtina modernia įranga – įsigijo siuvamąsias mašinas, kurias iki tol tekdavo nuomotis.

Orientuojasi į moteris

Šiuo metu „Baltekse“ dirba apie 50 darbuotojų. Didžiuma jų – iš Jonavos, keletas – iš Ruklos.

E.Galkauskas prisiminė, kad kadaise Jonavoje veikė nemažas siuvimo cechas.

„Žinoma, mes neužpildėme šios nišos – juk šiame ceche dirbo apie 500 žmonių. Jam užsidarius, nemažai darbuotojų išsivažinėjo – kas į Kauną, kas emigravo į užsienį, kas kitų darbų susirado“, – pasakojo įmonės vadovas.

Pašnekovas pripažino, kad bene didžiausia problema, su kuria šiandien tenka susidurti verslininkams, – darbuotojų stygius. „Siuvėjų trūksta ne tik Jonavoje, Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Ir mes galėtume dirbti didesniais pajėgumais, jei turėtume daugiau darbuotojų“, – kalbėjo E.Galkauskas.

Vis dėlto pašnekovas plėtros planų neatmeta: „Žiūrėsime, kokia bus situacija, tačiau plėtros perspektyvų neatsisakome, stovėti vietoje negalima. Šiuo metu dirbame stabiliai ir siekiame užtikrinti žmonėms patrauklų uždarbį“, – teigė įmonės vadovas.

„Balteksas“ užsiima išskirtinai gamyba – pagal užsakymus siuva moteriškus viršutinius drabužius: sukneles, palaidines, sijonus. Jonaviškių pasiūti gaminiai keliauja į užsienį, daugiausia – į Belgiją, dalis produkcijos skirta Rusijos rinkai.

„Žinoma, kad viskas eitųsi taip sklandžiai, kaip per sviestą, nebūna. Sunkiausia – įdirbis, susirinkti gerą komandą, užtikrinti darnų gamybos procesą“, – vardijo pašnekovas.
Nors pradedantieji verslininkai gali tikėtis įvairių subsidijų, E.Galkausko nuomone, to nepakanka.

„Reikia ne tik pradinio kapitalo, bet ir lėšų mokesčiams mokėti, o pačioje pradžioje didelio pelno nebūna. Norėtųsi, kad pradedančiajam verslui bent pirmuosius metus būtų suteikiamos mokesčių lengvatos“, – pripažino pašnekovas.

Prioritetas – gamybai

Jonavos rajono verslininkų darbdavių asociacijos prezidentas, rajono tarybos narys, verslininkas Edmundas Gedvila linkęs manyti, kad šiame mieste verslo situacija visos šalies kontekste nėra labai išskirtinė.

„Gyvename be ypatingų neigiamų iššūkių, verslas vystosi gana tolygiai. Ypač išsiskiria stambesnis verslas, pavyzdžiui, neblogai laikosi „Achema“, sėkmingai dirba ir baldų gamybos įmonė, kuri bendradarbiauja su ES valstybėmis. Šiandien tai itin aktualu, nes Rusijos rinka yra neprognozuojama, prekyba su šia šalimi gali bet kada nutrūkti“, – teigė pašnekovas.

E.Gedvila linkęs manyti, kad jonaviškių verslumui skatinti įvairių paskatų netrūksta – smulkieji verslininkai gali naudotis ne tik INVEGA, bet ir Darbo biržos, rajono savivaldybės siūlomomis įvairiomis paramos priemonėmis.

Tačiau, pašnekovo pastebėjimu, Jonavoje ir rajone stinga gamybos įmonių.

„Būtent jos kuria pridėtinę vertę, įdarbindamos žmones ir aplink save formuodamos tam tikrą verslo infrastruktūrą – suaktyvinama ir prekyba, ir paslaugos, nes žmonės turi kažkur išleisti uždirbtus pinigus. Manau, tokiu keliu turėtų būti einama visoje šalyje“, – samprotavo verslininkų bendruomenės atstovas.

Tad, pašnekovo teigimu, svarbiausia užduotis valdžiai – sudaryti palankias sąlygas tokioms įmonėms kurtis, pagerinti sąlygas tiems, kurie investuoja.

Svajonė – valdiškas darbas

Anot Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, nors savivalda darbo vietų nekuria, tačiau turi tam tikrų instrumentų verslui pritraukti ir sudaryti galimybes jam plėtotis. Tarp skatinimo priemonių minima tiek patraukli infrastruktūra, tiek beprocentės paskolos.

„Bandome raginti smulkųjį verslą bent jau nebijoti startuoti su verslo idėjomis“, – teigė M.Sinkevičius.

Jonavos rajono meras pripažino, kad judesio galėtų būti daugiau, juo labiau – tarp jaunų, aktyvių jonaviškių.

„Pas mus įsikūręs Kauno pramonės ir amatų rūmų filialas, kuris vienija per 30 įmonių, įgyvendino tam tikrą eksperimentą – ėjo per mokyklas, bendravo su mokiniais. Pirmas provokuojantis klausimas, kuris buvo pateikiamas bebaigiantiems mokyklą moksleiviams, – kiek jų norėtų dirbti savivaldybės tarnautojais, kitų valstybės įstaigų darbuotojais. Į viršų pakildavo absoliuti rankų dauguma. Paklausus, kas norėtų būti verslininkais, kildavo vos dvi trys rankos. Kyla klausimas, ar mūsų švietimo sistema neorientuoja jaunų žmonių į tai, kad jie patys sau ir dar kažkam kurtų darbo vietas, ar tai yra iškreiptas įsivaizdavimas, kad valdiškas darbas labai patrauklus ir saugus“, – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto M.Sinkevičius neneigė, kad Jonava išsiskiria tam tikra specifika, kuri galbūt atgraso potencialius verslininkus.

„Pagal darbo užmokestį Lietuvoje patenkame į dešimtuką, tačiau nedarbo lygis gerokai aukštesnis nei šalies vidurkis. Verslininkai, kurie lyg ir turėtų minčių čia kažką daryti, sako, kad darbuotojų susirasti labai sudėtinga“, – įvardijo pašnekovas.

Madų nesivaiko

Kauno regione Jonavos rajonas yra vienintelė probleminė teritorija, kurioje fiksuojamas aukštesnis nei bendras šalies vidurkis nedarbo lygis, didelis socialinio būsto laukiančiųjų bei socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius.

„Šis fenomenas susijęs su tuo, kad tie, kuriems nesusiklosto gyvenimas Kaune, nes tas gyvenimas yra linksmo pobūdžio, dažnai netenkama ir būsto, tada renkamasi vieta netoli Kauno, viena jų – Jonava. Persikrausčius gyvenimo būdas dažniausiai nepasikeičia, o po Jonavos neretai seka Rukla“, – komentavo M.Sinkevičius.

Tad artima Kauno kaimynystė užtikrina ne tik puikią logistiką, praplečia darbo rinką, bet ir teikia nepageidaujamą šalutinį efektą.

Pašnekovo teigimu, Jonavos rajone dominuoja chemijos pramonė, ir jis jos niekada nesikratė.

„Kalbėdami ir su INVEGA atstovais, kokias sritis mūsų mieste, regione būtų parankiausia plėtoti, pasisakome ne už turizmo klasterį, kas dabar labai madinga. Mūsų svarbiausias tikslas – pramonė“, – neabejojo M.Sinkevičius.

Pramonės, logistikos įmonėms pritraukti Jonavos rajono savivaldybė yra numačiusi apie 200 ha pramoninės teritorijos.

Viena vertus, viskas gerai, kol gerai. Tačiau jei dėl Rusijos užsispyrimo, geopolitinių ar kitokių priežasčių mūsų chemijos pramonė sušlubuotų, tai pajustų ne tik rajono savivaldybės, bet ir valstybės biudžetas. Todėl norėtųsi turėti ir planą B, – strategiją įvardijo rajono meras.

Finansinė parama verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės (iki 1 metų) ir pradedantieji verslininkai. Lengvatinės paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų.
Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“. Pagal pastarąją priemonę paraiškas bendrovei INVEGA reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 d.

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.

Daugiau informacijos: www.invega.lt.