„Lietuvos geležinkeliai“ pagal darbuotojus – antra didžiausia šalies įmonė: beveik 10 tūkst. darbuotojų, bet vis daugiau geležinkelininkų nebeturi veiklos.
„Geležinkeliai yra praradę kažkur 48 proc. savo krovinių ir ta situacija dar gali blogėti“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot politikų, dėl Rusijos karo, kuriam, dabar aiškėja, aktyviai ruoštasi bent metus, būtent „Lietuvos geležinkeliai“ gali būti nukentėję labiausiai Europos Sąjungoje. Iki invazijos prarastas pagrindinis krovinys – Vladimiro Putino sąjungininko Aleksandro Lukašenkos trąšos. Vėliau dėl sankcijų neliko baltarusiškos medienos, anglių, cemento.
„Mes turime realiai tai, kas pervežama Lietuvoje. Čia galimybės dar tikrai neišnaudotos. Taip pat Kaliningrado tranzitas – kas važiuoja iš Rusijos, į Rusiją“, – sakė M. Skuodis.
Anot parlamentarų, šimtams o gal net tūkstančiams geležinkelininkų tiesiog nebėra veiklos.
„Čia eina kalba apie tūkstančius darbuotojų, kurie neturės ką daryti. Kad kuo mažesni socialiniai nuostoliai būtų, bet jie bus. Karas negali nekainuoti“, – kalbėjo seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turi pateikti planą, kiek artimiausiu metu ruošiasi atleisti darbuotojų, nes kai kurie darbuotojai dėl sumažėjusio krūvio praktiškai neturi darbų ir yra tam tikroj įtampoj“, – sakė seimo narys Algirdas Butkevičius.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, kol kas masinių prastovų nėra. Laukiančios pertvarkos bus pristatytos.
Čia pamoka ir valstybei: kai yra kuriamos monopolijos, kurios neprisileidžia privataus verslo, veikiančio laisviau, tai tos monopolijos tokiose situacijose gali labai stipriai nukentėti.
„Net ir paskelbus sankcijas, kai kurie kroviniai dar baigia važiuoti, tai artimiausiu metu dauguma darbuotojų dirbs, o kai bus naujos informacijos ja be abejonės pasidalinsime“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
E. Gentvilas sako, kad geležinkeliams reikės esminių pertvarkų.
„Manau, kad turės restruktūrizuotis, įsileisti ir privačius vežėjus Lietuvos geležinkelių ribose. Čia pamoka ir valstybei: kai yra kuriamos monopolijos, kurios neprisileidžia privataus verslo, veikiančio laisviau, tai tos monopolijos tokiose situacijose gali labai stipriai nukentėti“, – sakė E. Gentvilas.
Apie rimtus pokyčius kalba ir ministras.
„Bet kuri įmonė, jei praranda daugiau nei 50 proc. savo pajamų, reikia strateginių sprendimų“, – teigė M. Skuodis.
Vienas iš galimų sprendimų – Ukrainos grūdai, kurių yra milžiniški kiekiai – bent 40 mln. tonų. Ukraina buvo penkta didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje: parduodavo 8 proc. grūdų.
„Esame gavę užklausų dėl grūdų vežimo iš Ukrainos į Klaipėdos uostą. Esame įvertinę, kad techniškai tas įmanoma ir esame pateikę pasiūlymą potencialiems klientams“, – tvirtino M. Dubauskas.
Iki šiol Ukraina grūdus parduodavo per Juodosios jūros uostus. Dabar pakrantę blokuoja Rusija. Vežant per Lietuvą atsirastų pajamų „Lietuvos geležinkeliams“, Klaipėdos uostui. Parduoti grūdus svarbu patiems ukrainiečiams. Ukrainos grūdų reikia visam pasauliui. Planuojama per mėnesį iš Ukrainos į Klaipėdą paleisti pirmąjį bandomąjį traukinį.
„Artimiausiu metu pilotiniai projektai bus pradėti įgyvendinti ir geležinkeliai pateiks savo pasiūlymus“, – sakė ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Geografiškai ukrainiečiams arčiau Lenkijos uostai, tačiau jie nėra pritaikyti grūdams transportuoti.
Ukrainos grūdus krauti Klaipėdos uostas tikrai pajėgtų ir priežasčių, kodėl jie negalėtų būti kraunami nematome.
„Grūdų kroviniams Lenkijos uostai nėra pritaikyti. Čia mes matome ateitį mūsų uostuose, nes tikėtis, kad greitai bus Juodoji jūra atblokuota nereikia“, – prognozavo K. Starkevičius.
Ukrainos grūdams pasirengęs ir Klaipėdos uostas. Grūdų krovos pajėgumas Klaipėdoje – beveik 6 mln. tonų per metus.
„2021 metais grūdų krauta 3 mln. t. Terminalų užimtumas siekia 58 proc., tad Ukrainos grūdus krauti Klaipėdos uostas tikrai pajėgtų ir priežasčių, kodėl jie negalėtų būti kraunami nematome“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Ukrainos grūdų kelionė į Klaipėdą nebūtų paprasta. Lenkijoje – europinės vėžės bėgiai, Lietuvoje ir Ukrainoje – vis dar sovietiniai. Dėl to tektų du kartus keisti riedmenis. Skiriasi ir vagonai.
„Nepadaryti kažkada namų darbai: neturim europinės vėžės“, – šypsojosi K. Starkevičius.
Teigiama, kad vežti Ukrainos grūdus vis tiek apsimokėtų. Dėl Rusijos karo grūdų kaina dabar didžiausia per visą matavimų istoriją. Netgi sudėtingo transportavimo kaštai neturėtų lemiamos reikšmės. Beje, reikšminga grūdų pardavėja yra ir pati Lietuva: 2020-aisiais užėmė dvyliktą vietą. Grūdai iš Lietuvos sudarė 2 proc. visų pasaulio grūdų.
