– Kokios yra jūsų mintys apie sekmadienio įvykius?

– Kilo daugiau klausimų nei turime atsakymų. Susidariusi situacija buvo beprecedentė. Ekspertinės karjeros atžvilgiu, tai buvo vienas pirmųjų įvykių, kai orlaivis be labai aiškiai išreikštos priežasties, dalyvaujant kariniam naikintuvui, būtų nutupdomas priverstine tvarka, kitos valstybės teritorijoje. Mes žinome, kad už to galbūt stovi tam tikri politiniai aspektai, ne paskutinį vaidmenį užima ir orlaiviu keliavusio keleivio tapatybė bei jo statusas. Tačiau vertinant iš aviacijos perspektyvų, tai iš tikrųjų beprecedentė situacija, kuri, mano nuomone, turėtų būti kuo greičiau atsakyta dalyvaujant tiek Baltarusijos aviacijos valdžios institucijoms ir, ko gero, visoms valstybės institucijoms, tiek ir Oro apsaugos aviacijos agentūrai, ir Lietuvos…

– Jeigu tai būtų įtempta avarinė situacija, kur avariniu būdu turėjo nusileisti lėktuvas? Ar išties tai buvo Minsko oro uostas? Na, priminkime, kad buvo likusios vos kelios minutės iki Lietuvos oro erdvės.

– Lėktuvas, pagal turimus radaro duomenis, pasuko likus keliolikai kilometrų iki Lietuvos oro erdvės zonos ir orlaivio vadas kaip aukščiausią sprendimo galią orlaivyje turintis asmuo gali pasirinkti. Esant ordinariai situacijai, esant pavojui, kilusiam orlaiviui, ar keleivių saugumui, orlaivio vadas priima sprendimą. Dažniausiai pasirenkamas artimiausias oro uostas. Žinoma, reikia atsižvelgti į pačio įvykio grėsmės aplinkybes – ar tame oro uoste būtų saugumo tarnybos, kurios padėtų patikrinti, ar incidentas yra tikras, ar ne. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad mes iki šiol nežinome, kokios buvo realios priežastys, nes pirminėje versijoje buvo kalbama apie grumtynes, orlaivio salone įvykusį konfliktą. Paskesnėje versijoje buvo paviešinta, kad kalbama apie sprogmenį.

– Remiantis jūsų pateiktais pavyzdžiais, kur pilotai turėjo nusileisti, jei tai būtų konfliktas arba sprogmuo?

– Dauguma pilotų, aš manau, būtų pasirinkę Vilniaus oro uostą pirmiausia kaip destinaciją. O antras aspektas – tai arčiausiai tuo metu buvęs aerodromas, į kurį lėktuvas jau ruošėsi tūpti – mažinti aukštį. Natūralus piloto pasirinkimas turėjo būti Vilniaus oro uostas.

– Kaip dabar yra žinoma, lėktuvas nemažino aukščio ir net greičio, galima sakyti, kad taip kuo greičiau stengėsi pasiekti Vilniaus oro uostą. Jei būtų vykdęs normalų savo skrydžio planą, tai tikėtina, kad aukštį šiek tiek būtų pradėjęs mažinti dar būdamas Baltarusijoje...

– Labai teisingai pastebėta. Tai galėjo būti suponuota tos aplinkybės, kad galbūt tam tikros rekomendacijos iš Baltarusijos skrydžio vadovo atėjo anksčiau, iki sprendimo priėmimo. Turbūt girdėjo tam tikras rekomendacijas iš Baltarusijos skrydžių vadovų, kurių pagrįstumu galbūt netikėjo arba labai rimtai nepriėmė, tęsė skrydį, planavo vykdyti tūpimą į Vilniaus oro uostą, tačiau įvyko tam tikros aplinkybės. Ir čia, spėju, kad ne paskutinį vaidmenį užėmė pasirodę kariniai naikintuvai. Tokiose situacijose, reikia turėti omenyje, orlaivio vadas pats priima sprendimą ir atsako už orlaivio, ir jame esančių keleivių saugumą. Tačiau tam tikrais atvejais esant imperatyviam Baltarusijos skrydžio vadovo nurodymui, ypač, jei nurodymai yra pastiprinami naikintuvų, skrendančių šalia, kurių vaidmuo yra mistinis – kodėl jie pasirodė. Tai vis dėlto, galima vertinti, kad orlaivio vadas neturėjo kito pasirinkimo – kaip tik net ir priartėjus prie Lietuvos sienos pakeisti savo sprendimą ir paklūsti Baltarusijos skrydžio vadovo nurodymams ir rekomendacijoms.

– Likus vos dviem minutėms kelio iki Lietuvos oro erdvės… Kokioje situacijoje būtų normalu, kad naikintuvas pasirodytų prie keleivinio lėktuvo? Ar yra tokių situacijų?

– Naikintuvai dažniausia pasirodo, kai reikia atlikti kažkokią pagalbinę funkciją, suteikti pagalbą. Įsivaizduokime, orlaiviai praranda ryšį su žeme, su skrydžio vadovais – neišeina į pilotinį ryšį. Tokiu atveju pakeliami naikintuvai, kad vizualiai įvertintų, kas nutiko orlaiviui įguloje ar salone. Jie net fiziškai turi galimybę apžiūrėti patį orlaivį ir įvertinti jo keliamos grėsmės lygį. Taip pat, jei neveikia navigaciniai įrenginiai, įvyksta kažkoks gedimas pačiame orlaivyje, kartais naikintuvai gali padėti, orlaiviui saugiai nuvykti, parodyti kelią, orlaivio vadui padėti susiorientuoti aplinkoje.

Buvo žmonių, kurie sakė, kad būtų tęsę skrydį toliau, įjungę avarinį gelbėjimo signalą, nurodę, kad priėmė sprendimą tūpti Vilniaus oro uoste kaip artimiausiame oro uoste, ir nekreipę dėmesio.

– Kalbėjote apie šią situaciją ir su kitais patyrusiais pilotais. Kokios yra jų įžvalgos, ką jie būtų darę to piloto vietoje?

– Dabar sunku vertinti, ką kiekvienas būtų daręs, kai žinome situaciją. Buvo žmonių, kurie sakė, kad būtų tęsę skrydį toliau, įjungę avarinį gelbėjimo signalą, nurodę, kad priėmė sprendimą tūpti Vilniaus oro uoste kaip artimiausiame oro uoste, ir nekreipę dėmesio. Bet mes nežinome, kokį vaidmenį šioje operacijoje atliko naikintuvai, kurie galbūt turi galimybę perskristi į priekį, blokuoti skrydžio trajektoriją, grasinti ar duoti labai imperatyvius nurodymus orlaivio vadui. Orlaivio vadas, „Ryanair“ kapitonas, turėtų pateikti tikslesnę informaciją, kad būtų galima spėti, kaip turėtų elgtis pilotas vienokioje ar kitokioje situacijoje.

– Kaip manote, kaip būtų pasibaigusi ši situacija, jei pilotas būtų priėmęs sprendimą – tęsęs skrydį į Vilnių ir nepaklusęs, nors ir matė naikintuvą?

– Aš galėčiau įsivaizduoti, jei nebūtų naikintuvo – orlaivio vadas iš tikrųjų galėjo nekreipti dėmesio į rekomendacijas ir tęsti skrydį. Grįžęs, aišku, turėtų užpildyti pasiaiškinimą, saugos raportą, pateikti tam tikrą informaciją. Gali būti ir politinių nesklandumų. Tačiau vėlgi nenorėčiau komentuoti situacijos, kai šalia skrenda naikintuvas ir duoda kažkokius nurodymus. Mes nežinome, kokius nurodymus duoda skrydžio vadovas orlaivio vadui. Nežinome, kokius ženklus signalizuoja naikintuvas. Aš nemanau, kad tokioje situacijoje orlaivį kas nors būtų drįsęs numušti, tačiau reikia suprasti ir orlaivio vadą, kad esant tokioje situacijoje, kai nėra aišku, kas vyksta, būtų labai sunku kaltinti orlaivio vadą, kad jis pakluso tiems nurodymams, kurie, žiūrint retrospektyviai, galbūt dabar atrodo perdėti, ir vis dėlto priėmė sprendimą sekti paskui naikintuvą į Minsko oro uostą.

Aiškindamiesi pastarąją „Ryanair“ lėktuvo situaciją portalo kauno.diena.lt žurnalistai Lietuvos oro uostų atstovams uždavė dominančius klausimus. Tokius kaip: kodėl orlaivio vadas apsuko lėktuvą ir leidosi Minske, jei iki Lietuvos oro erdvės buvo likę vos keliolika kilometrų? Kaip pilotas tokį savo sprendimą argumentavo skrydžio vadovui? Kokį vaidmenį šiame įvykyje vaidino oro erdvėje pasirodę naikintuvai? Kas būtų nutikę, jei orlaivio vadovas būtų nepaklusęs skrydžio vadovo reikalavimams ir rizikavęs leistis Vilniuje? 

Tačiau detalių atsakymų nesulaukta. „Suprantu interesą ir norą gauti platesnę informaciją, tačiau Lietuvos oro uostai nėra kompetentingi į šiuos konkrečius klausimus atsakyti. Apie tai galbūt gali komentuoti Lietuvoje tyrimą atliekančios institucijos“, – rašė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.