Byloje nustatyta, kad dvi ieškovų šeimos 2016 m. vasarą iš atsakovės įsigijo kelionę lėktuvu į Graikijos Rodo salą, 5 žvaigždučių viešbutį, kambarius su vaizdu į jūrą vienuolikai nakvynių.

Už kelionę kiekviena šeima sumokėjo po daugiau kaip penkis tūkstančius eurų. Atskridus į Rodo salą, ieškovai autobusu kartu su kelionių organizatoriaus atstove išvyko į užsakytą viešbutį. Pusiaukelėje „Novaturo“ atstovė išlipo iš autobuso, o ieškovus paliko toliau tęsti kelionę.

Privažiavus prie 4 žvaigždučių viešbučio, vairuotojas liepė ieškovams bei kitiems autobuse buvusiems asmenims išlipti ir pasiimti daiktus. Ieškovams telefonu susisiekus su „Novaturo“ atstove, pastaroji nurodė, jog ji negali nuvežti ieškovų į jų užsakytą viešbutį. Tuomet ieškovai savarankiškai taksi automobiliu nuvyko į tą viešbutį, kurį buvo užsisakę, tačiau jo administracija paaiškino, kad ieškovų rezervacijos nėra ir nebuvo.

Tuomet kelionių organizatoriaus atstovė ieškovams pasiūlė 2 naktis pagyventi kitame viešbutyje, kuris ieškovų netenkino. Po dviejų dienų turistams buvo nurodyta, kad vis dar nėra galimybės jų perkelti į Turizmo paslaugų sutartyje nurodytą viešbutį ir jie buvo perkelti į kitą viešbutį. Šeštosios kelionės dienos vakarą ieškovai buvo perkelti į tą viešbutį, kurio pageidavo. Jie teigė, kad dėl kelionių organizatoriaus sutarties nevykdymo, jie patyrė neigiamus išgyvenimus, ypatingą stresą, o nusivylimas dėl sugadintų atostogų jaučiamas iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams pusę kelionės laiko nebuvo suteiktos jų pageidautos paslaugos, ieškovai iš atsakovo prašė priteisti pusę kelionės kainos ir po tūkstantį eurų kiekvienam asmeniui neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tik kelionės metu paaiškėjo faktas, kad kelionių organizatorius negalės įvykdyti ieškovų užsakytos apgyvendinimo paslaugos teikimo užsakytame viešbutyje. Nagrinėjamoje situacijoje „Novaturo“ atstovė, lydėjusi ieškovus dalį kelionės, neturėjo galimybės tęsti kelionės į pietinę salos dalį ir suteikusi pagrindinę informaciją turistams atvykusiems į šalį, nebetęsė likusios kelionės su ieškovais.

Paaiškino, kad viso pasaulio turizmo praktikoje kartais pasitaiko nemalonių turistams ir kelionių organizatoriams atvejų, kai viešbutis patvirtina konkrečiai datai daugiau rezervacijų, nei viešbutyje yra vietų ir negali suteikti visiems turistams apgyvendinimo paslaugų. Pasaulinėje turizmo praktikoje yra įprasta, jog apgyvendinimo paslaugų teikėjai, tuo atveju, jeigu negali suteikti užsakyto apgyvendinimo, suteikia turistams tinkamą apgyvendinimo paslaugų alternatyvą.

Atsakovės teigimu, tokia alternatyva ieškovams ir buvo suteikta, kadangi jų suteiktas viešbutis Graikijos kompetetingų institucijų vertinimu, atitinka 5 žvaigždučių kategoriją. Taip pat pažymėjo, jog patirtos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam asmeniui individualiai, todėl ieškovų reikalavimas atlyginti kiekvienam po 1000 eurų kaip neturtinę žalą nėra sąžiningas - ieškovų galimai patirti neigiami išgyvenimai negali būti vienodi.

Teismo daroma išvada, kad šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis atsakovas (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą ieškovams (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. Ieškovai prašė priteisti pusę kelionės laiko (už 6 dienas) kai jie negyveno užsakytame viešbutyje.

Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką, sumokėta kelionės kaina priteisiama tais atvejais, kai nėra suteikiama pagrindinė paslaugų dalis, tačiau šiuo atveju tokia aplinkybė nenustatyta – ieškovai buvo apgyvendinti kituose viešbučiuose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pagrindinė paslauga (apgyvendinimas) nebuvo suteikta. Tačiau įvertinus tai, kad kelionės organizatoriaus suteiktų alternatyvių viešbučių apgyvendinimo kainos šiek tiek skyrėsi, teismas iš atsakovės priteisė kainų skirtumą, kaip turtinės žalos atlyginimą ieškovams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiant dėl ieškovams suteiktų paslaugų atitikties pagrįstiems ir protingiems turistų lūkesčiams, teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma pakankama pripažinti, jog egzistavo objektyvusis ir subjektyvusis neturtinės žalos kriterijai. Atsakovas (kelionės organizatorius) ar jo pasirinktas paslaugų teikėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintos pareigos teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją, nes neinformavo laiku, kad ieškovų pasirinktas viešbutis nebus suteiktas.

Ieškovai vyko su mažamečiais vaikiais, pasirinkdami kelionę, užsakė konkretų viešbutį, kuris teikė vandens pramogų, SPA paslaugas, jos pritaikytos ir mažamečiams vaikams. Taigi ieškovų vaikai 6 dienas negavo minėtų pramogų, kurių besąlygiškai tikėjosi. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, yra atsižvelgiama ir į kelionę vykstančių vaikų neišsipildžiusius lūkesčius.

Taigi, nors ieškovai turėjo pagrįstų lūkesčių gauti visas kelionės organizatoriaus kataloge nurodytas paslaugas, tačiau dalis jų nebuvo suteikta arba suteikta iš dalies, todėl ieškovai patyrė neigiamų išgyvenimų. Be to, suteikus ieškovams alternatyvius viešbučius, ne visi kambariai buvo su vaizdu į jūrą. Ieškovai net kelis kartus turėjo persikelti iš vieno viešbučio į kitą viešbutį (susikrauti ir pergabenti daiktus), todėl ieškovai aiškiai patyrė nepatogumų, turėjo papildomų rūpesčių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad grįžimo skrydis buvo ne tiesioginis Rodas – Vilnius (kaip buvo užsakyta), bet su tarpiniu sustojimu. Tai irgi sukėlė ieškovams nepatogumus, kadangi kelionė lėktuvu užsitęsė, vaikai išalko.

Teismas nusprendė, kad kiekvieno iš ieškovų patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamų vertybių specifiką, pažeidimo sunkumą bei teisminę praktiką, sudaro šešis šimtus eurų kiekvienam.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė iš atsakovės vienos šeimos kiekvienam nariui priteisti po 12,56 eurų turtinės ir po šešis šimtus neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 67,37 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitos šeimos kiekvienam nariui – po 14,76 eurų turtinės, po šešis šimtus neturtinės žalos atlyginimo ir po 65,57 eurų bylinėjimosi išlaidų.