Tarnyba pirmadienį pranešė, kad į ją kreipėsi moteris, bandžiusi restoranų darbuotojams paaiškinti, kad ženklintas ir sertifikuotas gyvūnas reikalingas dėl jos negalios, tačiau tai nepadėjo – ji buvo priversta išeiti.

„Tarnyba įspėjo restoranus valdančias įmones dėl lygių galimybių įstatymo pažeidimo, taip pat kreipėsi į atsakingas šalies institucijas, nurodydama, kad šunų asistentų teisiniame reglamentavime yra spragų. Dėl jų žmonėms su negalia esą gali kilti papildomų sunkumų lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis“, – rašoma tarnybos pranešime.

Šunų asistentų teisiniame reglamentavime yra spragų. Dėl jų žmonėms su negalia esą gali kilti papildomų sunkumų lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis.

Kaip skunde pasakojo pareiškėja, praėjusių metų spalio 30 dieną vakare ji su vyru nusprendė užsukti į sostinės Aušros Vartų gatvėje esantį restoraną „Bunte Gans“, tačiau restorano darbuotoja, pamačiusi kartu buvusį šunį, nurodė jiems nedelsiant palikti patalpas. 

Pora taip pat užėjo į tame pačiame pastate įsikūrusį restoraną „Galo do Porto“, tačiau dėl juos lydinčio šuns asistento jų buvo paprašyta išeiti. Tas pats nutiko užsukus į Subačiaus gatvėje esantį restoraną „California Tapas & Wine Bar“.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, moteris piktinosi, kad tokia vieno vakaro patirtis jai buvo gėdinga ir žeminanti, esą visų trijų restoranų atstovai net nesuteikė galimybės pasiaiškinti, o tik siekė kuo greičiau lankytojų atsikratyti.

Šuo asistenas pareiškėjai reikalingas dėl jos negalios, padeda judėti, palaikyti pusiausvyrą, yra apmokytas pranešti apie kilusį medicininį pavojų.

JAV pilietybę turinti moteris tvirtino, kad trejus metus mokytas gyvūnas turi visus reikalingus dokumentus – dresūros, skiepų ir pagalbinio šuns sertifikatus, be to, nešioja specialią liemenę su užrašais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į maitinimo įstaigų atstovus, prašydama paaiškinti, kodėl buvo atsisakyta aptarnauti lankytojus.

Restoranus „Bunte Gans“ ir „Galo do Porto“ valdančių įmonių vadovai tikino, kad įvyko nesusipratimas – restoranai neturi nusistatymo prieš šunis asistentus ir klientus, lydimus jų. Tokie šunys, anot restoranų atstovų, gali būti įleidžiami prieš tai apklausus svečius dėl alergijų ar baimių gyvūnams.

Tačiau šiuo atveju esą dėl tamsos restoranų priimamuosiuose bei kalbos barjero padavėjoms buvo sunku suprasti, kad tai buvo būtent šuo asistentas, pažymėta, kad viena iš įstaigos darbuotojų bijo šunų, teigiama pranešime.

Restorano „California Tapas & Wine Bar“ atstovai savo ruožtu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių.

Anot tarnybos, nurodyta, kad tą vakarą klientus aptarnavęs personalas restorane jau nebedirba, vadovai užsiminė ketinantys savo darbuotojams rengti mokymus, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad pagal šalies įstatymus, asmenys su negalia, lydimi šunų asistentų, turi teisę patekti į visuomeninės paskirties patalpas ir jose būti.

Sudarytas įspūdis, kad pareiškėja neaptarnauta būtent dėl jos šuns asistento, o tai vertintina kaip diskriminacija dėl negalios.

„Šiuo atveju tokia teisė buvo pažeista, net jei tai nulėmė, kaip teigia restoranų atstovai, nesusipratimas. Moteriai nebuvo tinkamai paaiškinta, kad restorane tuo metu nebuvo laisvų vietų, taip pat neakcentuotos jokios kitos pagrįstos neįleidimo priežastys, nebuvo teirautasi šuns asistento dokumentų ar paaiškinimo, kas yra svečius lydintis šuo. Taip sudarytas įspūdis, kad pareiškėja neaptarnauta būtent dėl jos šuns asistento, o tai vertintina kaip diskriminacija dėl negalios“, – pranešime spaudai sakė kontrolierė.

B. Sabatauskaitės teigimu, suprantami restorano atstovų argumentai, kad šunys, kaip ir kiti gyvūnai, uždarose žmonių susibūrimo vietose gali kelti tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, dėl alergijos ar psichologinio diskomforto. Tačiau tokias situacijas, anot kontrolierės, derėtų išspręsti randant kompromisą.

Anot kontrolierės, diskriminacinės situacijos su šunimis vedliais periodiškai kartojasi. Pasak jos, gyventojai skundžiasi, kad užkertamas kelias su šunimi vedliu patekti ne tik į maitinimo įstaigas, bet ir visuomeninį transportą, parduotuves ir net valstybines institucijas.

B. Sabatauskaitė teigė, kad panašiose situacijose neretai pritrūksta ne tik paslaugų teikėjų sąmoningumo, pagarbaus požiūrio į asmenis su negalia bei jų pagalbininkus, bet ir teisinio aiškumo.

„Dabartiniuose teisės aktuose yra spragų, kurias reikia užpildyti. Pavyzdžiui, pagal dabartinį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šuo asistentas privalo turėti nustatytos formos ir rūšies akreditaciją, kuri išduodama tik tam tikrų tarptautinių asociacijų. Jų atstovų šiuo metu nėra nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, tad gauti būtent tokį dokumentą yra praktiškai neįmanoma“, – sakė kontrolierė.

Visgi, anot jos, tokie gyvūnai yra sėkmingai ruošiami ir pagal kitas programas, todėl šunų asistentų statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką reikia keisti.

Su tokiu pasiūlymu prie tarnybos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kartu buvo pateiktos rekomendacijos, kaip reikėtų gerinti paslaugų prieinamumą asmenims, turintiems šunis asistentus.