Nušluostė nosį net Kinijai

"JCDecaux Lietuva" uostamiestyje pristatytas projektas pelnė pirmąją vietą tarptautiniame lauko reklamos sprendimų konkurse. Lietuviams pavyko aplenkti lauko reklamos ekspertus iš tokių šalių, kaip Australija, Kinija ar Portugalija.

80 pasaulio valstybių, kuriose veikia "JCDecaux", kas mėnesį dalyvauja geriausios inovacijos konkurse ir pretenduoja į tam tikrą apdovanojimą. Vertinimui siunčiami patys kūrybiškiausi sumanymai.

Įmonių darbuotojai iš viso pasaulio balsuoja virtualiu būdu, tačiau už savo šalies inovaciją balsuoti negalima. Šį kartą Lietuva konkuravo su tokiomis šalimis, kaip Australija, Kinija bei Portugalija ir gavo daugiau nei trečdalį visų balsų.

Teigiama, kad Kinija ir Australija patenką į didžiausių pasaulio lauko reklamos rinkų dešimtuką, todėl ši pergalė lietuviams – itin reikšminga.

"Neduok žuvies, duok meškerę"

Liepą kūrybiškiausia pripažinta "JCDecaux Lietuva" reklaminė kampanija Jūros šventės metu sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami aplankyti prekybos centro "Banginis" koloną, kurioje tris dienas buvo žvejojamos parduotuvės 10-ojo gimtadienio dovanos. Iš banginiškos žvejybos kiekvienas dalyvis grįždavo su šventiniu prizu.

Savotiško žaidimo metu "JCDecaux Lietuva" kartu su prekybos centru išdalijo apie 800 "laimikių".

"JCDecaux Lietuva" vadovė Žaneta Fomova pasidžiaugė, kad inovatyvi reklaminė kampanija neliko nepastebėta užsieniečių. Pirmą kartą klaipėdietiškas projektas lauko reklamos grupės "JCDecaux" apdovanojimuose buvo pripažintas verčiausiu pergalės.

"Vasaros pradžioje į mus kreipėsi "Banginio" rinkodaros specialistai su konkrečiu tikslu. Dešimties metų gimtadienio proga norėjosi kažko įdomaus ir kūrybiško. Kadangi banginis asocijuojasi su jūra, vandeniu, kilo mintis surengti banginių gaudymą, o jūros šventė tokios idėjos įgyvendinimui – pats tinkamiausias laikas. Ne veltui sklando posakis "Neduok žuvies, duok meškerę. Pasiūlėme įdomią idėją ir gavę pritarimą ją įgyvendinome", – pasakojo vadovė.

Ž.Fomovos žodžiais, sėkmingi inovatyvūs sprendimai yra tie, kurie įtraukia žiūrovą.

Vilniuje nuskintos trys pergalės

Kiekvieną mėnesį vykstančiame "JCDecaux" konkurse konkurencija būna nemaža, tačiau pastaruoju metu lietuviai pasirodo puikiai.

"Tenka pripažinti, kad konkurentai – išties stiprūs ir gavo daug balsų. Džiugu, kad šįkart būtent Klaipėdoje gyvendinta inovacija "JCDecaux" tinkle buvo pripažinta geriausia visame pasaulyje. Taip mes skatiname savo kolegas, kitų valstybių gyventojus geriau susipažinti ne tik su Lietuva, bet ir jos miestais", – įsitikinusi vadovė.

Praėjusiais metais Vilniuje įgyvendintos reklaminės kampanijos net tris kartus buvo pripažintos geriausiomis.

Iš viso bendrovei "JCDecaux Lietuva" tai – jau ketvirtas apdovanojimas per pastaruosius dvejus metus.

"Dažniausiai Lietuva laimi vieną kartą metuose. Mums nepaprastai malonus yra kitų šalių – Kinijos, Australijos pripažinimas. Ypač žinant tai, kokie dideli yra mūsų rinkų skirtumai. Matyt ne visada sėkmę lemia pinigai, o dažnu atveju – kūrybiškumas ir idėjos paprastumas. Tikime, kad kūrybiškai stiprią idėją galima įgyvendinti ir turint mažą biudžetą", – kalbėjo Ž.Fomova.

Klaipėdoje pasigendama žmonių

Pašnekovė neslėpė, kad Klaipėdos reklamos rinka, palyginti su šalies sostine, smarkiai skiriasi.

"Žinome, kad demografinė situacija Klaipėdoje, deja, negerėja. Tarkime, Vilniuje per pastaruosius penkerius, šešerius metus senamiestis yra tapęs didžiausiu žmonių traukos centru. Žmonės palieka gyvenamuosius namus užmiestyje ir keliasi gyventi arčiau centro, į senamiestį. Jei anksčiau vilniečiai mąstė, kad turint mažų vaikų patogiausia gyventi už miesto nuosavame name, tai dabar požiūris ir įpročiai yra kardinaliai pasikeitę. Tėvai nebenori dirbti vairuotojais", – šyptelėjo Ž.Fomova.

Pašnekovės teigimu, senamiestis vilniečiams tapo patrauklus dėl įvairių priežasčių. Čia sparčiai kuriasi nauji lankytini objektai, restoranai, barai, muziejai.

"Vien šiemet duris atvers du nauji privatūs muziejai, pirmieji Baltijos šalyse. Pristatant produktą, pilni miestų centrai ir senamiesčiai reiškia didesnę tikimybę pritraukti maksimalų žmonių srautą", – kalbėjo vadovė.

Tuo metu Klaipėdoje reklamos kampanijoms galioja kiek kitokie standartai. Vasaromis senamiestis pilnas turistų iš kruizinių laivų, bet ne pačių klaipėdiečių, kurie laisvu nuo darbų metu mieliau leidžia laiką prie jūros, užmiestyje. Todėl kitoks yra ir reklamos sklaidos pobūdis.

Norint pasiekti uostamiesčio vartotoją koncentruojamasi į tris pagrindines gatves, kur didžiausias automobilių, viešojo transporto eismas.

Mažesnis ir biudžetas

Kalbant apie miestų skirtumus, nevienodi yra ir reklamos biudžetai.

"Jei planuojame nacionalinę kampaniją penkiuose didžiuosiuose miestuose, tai Klaipėdai, geriausiu atveju, atitenka 10 proc. reklamos biudžeto lėšų. Tuo metu 60–70 proc. nueina į Vilnių. Tokį pasiskirstymą lemia vartotojų kiekis", – aiškino pašnekovė.

Kauno pavyzdys rodo, kad įmanoma žmones sugrąžinti į senamiestį, tačiau tam reikia patrauklių sprendimų.

Vadovės teigimu, nėra vieno atsakymo ar unikalaus recepto, nulemiančio reklaminės kampanijos sėkmę.

"Pirmiausia daug priklauso nuo žinutės, kuri yra komunikuojama, taip pat nuo lauko reklamos išdėstymo ir jos pamatymų dažnio. Neužtenka vieno stendo, kad žmogus jį įsimintų. Tik pasikartojanti reklama bus paveiki. Sveikas vidurkis – kad žmogus pamatytų reklamą septynis kartus. Kaip jau minėjau, labai svarbi yra ir lokacija. Žinoma, reklama turi patraukti ir savo kūrybiškumu, nes tiek komercinių, tiek socialinių reklamų užsakovai nori pristatyt savo žinutę kuo įdomiau, o kartais net labai drąsiai", – aiškino Ž.Fomova.