Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

„Pagrindinis veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatydama bankų klientų įpročių tendencijas kalbėjo ji.

Visgi, LB valdybos pirmininko pavaduotojos Astos Kuniyoshi teigimu, šalyje vis dar išlieka didelis skaičius gyventojų, kuriems reikia „gyvų“ bankų paslaugų. Tačiau, pasak LB atstovės, finansinės įstaigos tokius klientus nepakankamai informuoja apie alternatyvas.

Dėl to LB skatina bankus aktyviau teikti informaciją savivaldybėms.

„Galima atvažiuoti į namus, į tam tikras savivaldybes. Tas paslaugas suteikti mobiliu būdu ir būtent kontaktines. Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo“, – posėdyje akcentavo A. Kuniyoshi.

Jos teigimu, LB neturi prievolės reguliuoti fizinių bankų skyrių skaičiaus.

LBA apklausos duomenimis, praėjusiais metais 62 proc. gyventojų teigė nė karto nesilankę fiziniuose bankų aptarnavimo skyriuose. Taip pat, anot LBA, per penkerius metus ypač išaugo internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, 2023 metais jis siekė 90 proc.

Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo.

 

Lietuvoje šiuo metu yra 380 fizinių bankų skyrių, į kuriuos įeina kredito įstaigų ir unijų padaliniai. Kreditų unijų yra apie 200, daugiausia jų – regionuose.

Anot E. Čipkutės, fizinių banko skyrių skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2008 iki 2022 metų jų sumažėjo apie 40 proc. Pasak LBA vadovės, dėl lėtesnės skaitmenizacijos daugiau fizinių banko skyrių vis dar yra Pietų Europoje, o Lietuvos ir Skandinavijos šalių gyventojai labiau linkę naudotis elektronine bankininkyste.

E. Čipkutė taip pat pabrėžė, kad tuos gyventojus, kuriems sunkiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, bankų atstovai konsultuoja tiek nuotoliu, tiek gyvai atvykdami į savivaldybes.

„Visos bankinės paslaugos yra perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau didžiąją dalį paslaugų galima suteikti telefonu. Galima paskambinti ir banko darbuotojai (...) atsakys į klausimus“, – posėdyje akcentavo ji.

Tiesa, anot E. Čipkutės, kredito unijų skyriai regionuose dirba trumpiau.

2022 metų rudenį įgyvendintas Memorandumas dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo (MoU), kurį pasirašė šešios kredito įstaigos, LBA ir LB. Memorandumu siekta išlaikyti bankomatų prieinamumą ir plėsti jų tinklą kaimo vietovėse.

Pasak LB Grynųjų pinigų departamento atstovės Editos Lisinskaitės, šiuo metu Lietuvoje veikia 1146 bankomatai.

Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius komitete kėlė klausimą, kodėl LB nereguliuoja komercinių bankų įkainių už grynųjų pinigų išėmimą.

A. Kuniyoshi nurodė, kad šiuo metu komerciniai bankai siūlo krepšelius, kuriuos žmonės gali rinktis pagal tai, ar daugiau moka grynaisiais pinigais, ar labiau linkę atsiskaityti kortele. Anot jos, bazinius poreikius patenkinantis krepšelis kainuoja apie 1 eurą.

Be to, A. Kuniyoshi teigimu, LB Seimui teiks siūlymus tikslinant „lubas“ pinigų išsigryninimui bankomatuose.

BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, konkretūs siūlymai dėl grynųjų pinigų prieinamumo reguliavimo ateityje galėtų būti pateikiami Seime.

Tačiau kol kas komitetas nusprendė susipažinti su LB pateikta informacija.