Didelį verslą sukūrusių žmonių sėkmės istorijos neretai stebina paprastumu, o kartais net kelia šypseną. Tačiau jos dažnai tik patvirtina posakį, kad ne šventieji puodus žiedžia.

„Norfos“ parduotuvių tinklo savininkas Dainius Dundulis sovietmečiu užsidirbdavo iš Maskvos į tėviškę Gruzdžių kaimo (Šiaulių raj.) moterims parveždamas importinių batų ir kitų to meto deficitų. Rimtesnio verslo užuomazga tapo prekyba kanceliarinėmis smulkmenomis – trintukais ir pieštukais.

„Vičiūnų“ grupės įkūrėjo Visvaldo Matijošaičio kelias į verslo olimpą buvo… rožėmis klotas. Mat prie valdiškos milicijos pareigūno algos jis prisidurdavo kartu su žmona po namo langais šiltnamiuose augindamas rožes.

Darius Mockus jaunystėje nesibodėjo uždarbiauti statybose ir betonavo Vilniaus Neries krantinę, prie kurios šiandien aukščiau už kitus iškilęs jo vadovaujamo koncerno „MG Baltic“ biurų pastatas.

Nuomojamas kabinetas su dviem rašomaisiais stalais – toks buvo statybų bendrovę „Eika“ įkūrusio Roberto Dargio verslo startas. Kukli pradžia neužkirto kelio dideliems darbams – per du dešimtmečius „Eika“ pastatė bemaž 3000 butų ir namų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininko, verslo teisės advokatų kontoros „LAWIN“ vadovo Rolando Valiūno pirmasis darbas buvo anaiptol ne teisme, o prie žemės ūkio darbų – runkelių lysvėse kolūkio lauke. „Turbūt todėl taip gerai mokiausi, kad įgyčiau išsilavinimą ir nereikėtų daugiau ravėti runkelių“, – šmaikštauja iš Marijampolės kilęs teisininkas. Gavęs diplomą, specializuotis komercinėje teisėje R. Valiūnas pradėjo ne iškart. Vos pradėjus karjerą pirmoji jam paskirta byla – teisme ginti žagintoją.

Bemaž tris dešimtmečius drabužių versle dirbantis „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas į prekybą pasuko labiau iš vaikiško apmaudo, nei iš pašaukimo. Planavo studijuoti matematiką, tačiau vienuoliktoje klasėje nelaimėjęs respublikinės moksleivių matematikos olimpiados taip nusivylė, kad nusprendė stoti ten, kur tuomet buvo didžiausias konkursas ir sunkiausia patekti, – į prekybos ekonomiką.

Dar daugiau atsitiktinumų žymaus restoranininko Arūno Oželio kelyje į sėkmę. Jaunystėje iš gimtų namų Biržuose išvažiavo į Vilnių studijuoti architektūros, tačiau nunešė prašymą į VU Ekonomikos fakultetą ir ėmė studijuoti prekybą. Į restoranų verslą jį atvedė netyčia laikraštyje pamatytas skelbimas, kad parduodami plastikiniai lauko baldai. Nusipirkęs 100 komplektų, tik tada pradėjo galvoti, kur juos padėti. Vaikštinėjo po Vilnių, kol surado tinkamą vietą lauko kavinei. Ji ir tapo A. Oželio restoranų verslo pradžia.

Pradėję nuo nulio ir daug pasiekę šiandien šie verslininkai LRT televizijos projekte „Lietuva gali“ patirtimi dalijasi su kitais – iš to paties krašto ar miestelio, kaip ir jie, kilusiais įmonių savininkais, kuriančiais verslą regione.

Kokių patarimų koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus pažers Varėnos rajone rankomis plytas, stogo čerpes ir statybinius molio blokelius gaminančios nedidelės manufaktūros savininkui Gintarui Kniežai, turinčiam ambicijų savo gaminiais užkariauti Europą?

Giliau suprasti finansų planavimo ir valdymo virtuvę tradiciškai padės patyrę projekto „Lietuva gali” ekspertai – SEB banko prezidento pavaduotojai Aivaras Čičelis ir Virginijus Doveika. Įkvepiančios verslo istorijos – kiekvieną antradienį 21.55 val. LRT televizijos laidoje „Lietuva gali“. Vedėjas Edmundas Jakilaitis.

Projektas „Lietuva gali“ yra SEB banko verslumą skatinančios iniciatyvos dalis ir rengiamas jau ketvirtą kartą. Jis skirtas padėti verslą regionuose kuriantiems ir permainų siekiantiems nedidelių įmonių savininkams.