Elektrifikuota linija Vilnių ir Baltarusijos sostinę Minską sujungs 2016 metais. Planuojama, kad iki 2020-ųjų ji pasieks ir geležinkelių mazgu vadinamą Radviliškį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ analizuoja šiuo metu rinkoje esančius elektrovežius ir konsultuojasi su juos gaminančiomis bendrovėmis. Savo gaminamą produkciją jau pristatė tokios kompanijos kaip Vokietijos „Siemens“ ir Čekijos „Škoda“, planuojami susitikimai su Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių gamintojų atstovais. Pirmieji elektrovežiai Lietuvoje galėtų pasirodyti jau 2019 metais.

Pasak Alberto Bajorino, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Riedmenų departamento direktoriaus pavaduotojo, susitikimai su potencialiais tiekėjais leidžia įvertinti, ar jų gaminama produkcija atitinka „Lietuvos geležinkelių“ poreikius, gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

„Ieškome standartinio, poreikius atitinkančio gaminio, kurį būtų galimą eksploatuoti Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje atlikus minimalius pritaikymo darbus. Tai leistų sutaupyti ne tik įsigyjant, bet ir vėliau, jau eksploatuojant ir prižiūrint naujo tipo traukos riedmenis, – teigia A. Bajorinas. – Mums aktualios ne tik techninės gaminamų elektrovežių savybės, bet ir jų kainos. Elektrovežių kaina priklauso nuo jų komplektacijos, papildomo sertifikavimo poreikio, kiekio, tiekimo terminų ir kitų niuansų. Tačiau ji negali būti didesnė už rinkos kainą“.

Su Vokietijos „Siemens“ vykusio susitikimo metu kompanijos atstovai ne tik pristatė savo gaminamą produkciją, bet ir pasiūlė apsvarstyti galimybę bendradarbiauti gaminant jų elektrovežius Vilniaus lokomotyvų remonto depe.

Elektrovežiai neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni nei šilumvežiai. Kiti elektrovežių techniniai ir eksploataciniai rodikliai taip pat yra geresni. Vienas didžiausių jų privalumų yra tas, kad jų našumo koeficientas, palyginti su kitais, yra kur kas didesnis, todėl jais vežti krovinius yra pigiausia. Svarbu ir tai, kad elektros jėgainė neriboja traukinių ilgio ar svorio, kai tuo tarpu net geriausius šilumvežius riboja juose sumontuotos dyzelinės jėgainės galia. Ateityje Lietuvos geležinkeliais be jokių techninių apribojimų bus galima traukti 8–10 tūkst. tonų sąstatus.

Praėjusių metų pabaigoje pradėta ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos sienos su Baltarusija elektrifikacija – pirmas ruožo Kena-Klaipėda elektrifikacijos etapas. Planuojama, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus elektrifikuota visa IX tarptautinio transporto koridoriaus dalis nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Elektrifikuota geležinkelio jungtis su Baltarusija užtikrins „Lietuvos geležinkeliams“, o kartu ir Klaipėdos jūrų uostui bei steigiamiems Vilniaus ir Kauno viešiesiems logistikos centrams esminių privalumų konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų.