„Iš savo partnerių nesame gavę jokių signalų apie tai, kad būtų nukrypstama nuo vežamų krovinių plano ir šiuo metu kroviniai važiuoja tokiais kiekiais, kaip ir planuota“, – BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė nenorintis komentuoti A. Lukašenskos pareiškimo. Anot jo dabar terminale trąšos kraunamos įprastai.

„Niekas nuo nieko nėra apsaugotas, neegzistuoja gyvenime tokių sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti. Per 22 metus aš tiek mačiau visokių dalykų, kad jau ramiai sėdžiu ir laukiu. Kai nebebus kalio, tada galvosime, ką daryti, (...) tada ir žiūrėsime, dabar man iš anksto pradėti bėgioti, krovinio ieškoti? Žiūrėsime ir lauksime, ar tie pareiškimai įgaus kažkokį realų pagrindą, ar ne“, – BNS sakė V/ Dambrauskas.   

Beveik visi (98 proc.) per terminalą kraunami kroviniai yra „Belaruskalij“ trąšos.

Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku ir „Klaipėdos naftos“ direktoriumi Dariumi Šilenskiu BNS kol kas susisiekti nepavyko.

A. Latakas ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau šį mėnesį teigė nemanatys, kad A. Lukašenka ekonominius svertus panaudos kaip kerštą Lietuvai, kuri palaiko Baltarusijos opoziciją.

M. Bartuška tuomet teigė, kad baltarusiškiems kroviniams būtų sunku įsivaizduoti kitą kryptį, nei Klaipėda, kuri būtų tokia efektyvi.

Savo ruožtu Klaipėdos uosto vadovas sakė, kad Baltarusija „šiai dienai“ neturi galimybės ir ekonomiškai pagrįstų perspektyvų nukreipti krovinius kitur. Anot jo, Klaipėdoje šiuo metu jau yra baltarusiškų krovinių krovai būtinas techninis parengimas ir specializuoti terminalai.

Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus perveža 18-19 mln. tonų baltarusiškos produkcijos, iš jos pervežimų gauna apie 100 mln. eurų pajamų.

A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Baltarusija – kurios kroviniai sudaro apie trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos – gali atsisakyti naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui.

„Jau paliepiau vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – A. Lukašenką penktadienį cituoja valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA.