Į finansinę aklavietę patekusios įmonės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) paskutinysis dar plaukiojęs laivas "Voruta" jau prisišvartavo Ispanijos uoste ir dabar lauks savo lemties, kuri artimiausiu metu turėtų paaiškėti teismui paskelbus verdiktą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Liūdnas Kalėdų laukimas

LJL darbuotojams artėjančios Kalėdos gerosios naujienos nežada.

Į finansinę duobę įkritusiai laivininkystės įmonei prisikelti vilčių beveik nebeliko. Paduotas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes akivaizdu, jog kitos išeities nebėra.

"Situacija įmonėje nepakitusi, laukiame teismo sprendimo. Taip, kaip ir buvo planuota, laivuose esantiems jūrininkams sumokame už vandenį, maistą, degalus. Turime penkis laivus ir nė vienas iš jų nedirba. Klaipėdos uoste stovi du laivai – "Deltuva" ir "Venta" , Graikijoje – "Romuva", Ispanijoje stovi "Raguva" ir šiandien turėtų atplaukti "Voruta"," – dienraščiui sakė LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Klaipėdos uoste esanti "Deltuva" buvo areštuota pačių jūrininkų iniciatyva.

Jie to griebėsi baimindamiesi, kad laivas dėl įmonės įsiskolinimų nebūtų areštuotas kokiame kitame pasaulio uoste.

Tada esą taptų sunkiau išsireikalauti pradelstų atlyginimų.

Jūrininkų įgulos šiuo metu sėdi laivuose, kiekviename – iki 18 žmonių, kad palaikytų laivų gyvybingumą. Jiems algos turėtų būti sumokėtos pirmiausia. Tačiau to kol kas neįvyko.

Dauguma jūrininkų – Lietuvos piliečiai.

Skaudus smūgis – iš savų

"Deltuvos" areštas tarsi žaibas kirto naujai paskirtajam direktoriui dar pirmosiomis jo vadovavimo įmonei savaitėmis.

Tada teismo sprendimu antstoliai areštavo iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžusį bendrovės laivą, kuris po kelių dienų turėjo išplaukti į naują reisą.

"Iki šiol keturi iš penkių įmonės laivų buvo areštuoti. Vienintelis "Deltuva" švartavosi Klaipėdoje ir praeitą sekmadienį buvo pasirengęs išvykti gabenti krovinių, pasirengęs uždirbti pinigų, kuriais mes atsiskaitytume su jūrininkais. Ir ką jūs manote? Laivą prieš savaitę areštavo", – prieš tris su puse mėnesio iškart po incidento piktinosi S.Dobilinskas.

Arešto iniciatoriai – bendrovėje dirbantys jūrininkai, o motyvas tas, kad per kelias paskutines savaites į įmonės sąskaitą "neįkrito nė vienas euras".

Taigi "Deltuva", užuot uždirbusi pinigų, liko uoste, nes derybos su antstoliais buvo bevaisės.

Jūrininkų sąjunga neatlyžta

Situacija LJL nepatenkinta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Esą bendrovė jūrininkams nemoka algų.

Jūrininkų profesinę sąjungą kasdien pasiekia raštai iš kiekvieno bankrutuojančios kompanijos laivo.

"Darbuotojams ir "Sodrai" įmonė skolinga 1,809 mln. eurų. Štai ant stalo turiu dokumentą, su kuriuo vakar jūrininkai kreipėsi į Transporto darbuotojų federaciją, Saugios laivybos administraciją, LJL inspektorių dėl jiems nesumokėtų 900 tūkst. eurų. Jie kelia klausimą, kaip tuos pinigus susigrąžinti, ką daryti. Prieš kelias dienas gavome "Vorutos" įgulos, kuri buvo išlaisvinta iš Gvinėjos ir jau šiandien turi būti Las Palme", pareiškimą, – teigė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Jis tvirtino, kad "Romuva" net krovinio nėra nugabenusi užsakovams, nes buvo sulaikyta dėl įsiskolinimų.

"Jūrininkams turi būti sumokėti atlyginimai. Mes dėl to kelsime triukšmą ir sieksime, kad žmonės būtų pargabenti namo. Tiek kolektyvinė sutartis, kuri tebegalioja, nes bankrotas įmonei dar nepaskelbtas, tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos teisės aktai byloja, kad ilgiau nei mėnesį nesumokėjus algos, jūrininkai turi teisę pareikalauti, kad būtų repatrijuoti namo. Tokiu atveju laivai užsienyje būtų palikti likimo valiai", – pabrėžė P.Bekėža.

Injekcijos nepakako

Esą 3 mln. eurų finansinės injekcijos, kuri LJL pasiekė dar vasarą, buvo mažai, reikėjo dar dukart tiek, galbūt tada laivai būtų galėję pradėti dirbti.

"Kai kuriems jūrininkams iki šiol nesumokėta alga už pusę metų. Tegul S.Dobilinskas ar susisiekimo ministras padirba negaudami jokio atlyginimo. Juk žmonės turi šeimas, turi vaikų. Kaip jiems gyventi?" – klausė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak P.Bekėžos, juodų dalykų yra ne tik LJL, bet ir kitose laivybos bendrovėse, esą keliami tie klausimai, bet viskas juda sunkiai.

Minkštai leistis nepavyko

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, LJL bankrotą lėmė ekspertų išvados.

Pagrindinį LJL akcijų paketą (56,6 proc.) perėmusi bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" buvo nusamdžiusi audito kompaniją "Ernst & Young", kurios specialistai rengė galimus įvairius LJL ateities scenarijus – nuo verslo vystymo, "minkšto nusileidimo" galimybių iki blogiausiu atveju bendrovės uždarymo.

Suskaičiavus visų šių scenarijų išlaidas ir panašius dalykus, buvo siūlomi du planai – drastiškas kredito sumažinimas (t.y. skolų nurašymas), kad bendrovė galėtų dirbti toliau, ir bankrotas.

Pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas kredito sumažinti nesutiko, tad neliko nieko kito, tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo LJL.

Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" ir SEB bankas įsteigė specialų fondą, kurį sudaro maždaug 1,2 mln. eurų.

Pinigai skirti susigrąžinti bendrovės laivus į saugius Europos uostus ir socialinėms jūrininkų reikmėms padengti, kol vyks įmonės bankroto procedūra.

"Jei premjeras ir susisiekimo ministras pasakė, kad laivininkystė turi būti išgelbėta, turėjo suklusti daug kas ir ieškoti sprendimų. Bet viskas atsitiko kitaip. Vien "Deltuvos" pavyzdys ką rodo? Visi puolė tik greičiau atkąsti savo kąsnio. Nes buvo preziumuojama, esą S.Dobilinskas išvarys "Deltuvą", pakeis vėliavą ir teks gaudyti ją po visą pasaulį. Iki tokių absurdų prieita", – piktinosi LJL vadovas.

Paskolos gali nuplaukti?

Susisiekimo ministerija šių metų liepą jau buvo inicijavusi įmonės bankrotą, nes bendrovė tapo nemoki.

Tačiau susitarus su pagrindiniu kreditoriumi – banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros sustabdytos.

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų, konstatavo, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.

LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.

Situaciją buvo bandoma gerinti ir pusės milijono eurų paskola, kurią suteikė kita valstybei priklausanti kompanija "Smiltynės perkėla".

"Per bankroto procedūrą vienaip ar kitaip tie pinigai bus susigrąžinti. Nors vargu ar pardavus esamus laivus paskolos atsipirks. Bet palikime tą klausimą ateičiai", – prognozuoti nesiryžo S.Dobilinskas.

Pasirengęs išeiti

Dabar laukiama teismo sprendimo, po kurio pagaliau paaiškės, ar LJL bus iškelta bankroto byla.

O tada, pasak S.Dobilinsko, ateis bankroto administratorius ir perims įmonės valdymą.

Skęstančiai kompanijai ryžęsis vadovauti S.Dobilinskas iki tol dirbo bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Investicijų departamento Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoju.

"Kai apsisprendžiau vadovauti LJL, neatmečiau tikimybės, kad viskas gali pasisukti taip, kaip nutiko dabar, nors labiau tikėjausi, kad mes dirbsime. Dabar pasirengęs išeiti. Kur eisiu, tai jau kitas klausimas", – nepanoro atvirauti S.Dobilinskas, LJL generalinio direktoriaus poste neišdirbęs nė pusės metų.

Šiuo metu bendrovėje dirba 200 žmonių.

Prasidėjus bankroto procedūrai, teismo paskirtas administratorius turėtų visus juos atleisti ir pasirinkti tuos specialistus, kurie jam padėtų įgyvendinti įmonės uždarymo procedūrą.