Sparčiai augo ir skrydžių bei perskraidintų krovinių rodikliai, tad tikimasi, kad metų pabaigoje bus galima pranešti net kelis šalies oro uostų rekordus.

Lietuvos oro uostų vykdomosios direktorės Lauros Joffė teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį bendras Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnautų keleivių skaičius siekė beveik 3 mln. ir nuo praėjusių metų išaugo puse milijono.

„Pernai iš viso aptarnavome 5,2 mln. keleivių – toks rezultatas viršijo mūsų lūkesčius, ypač vertinant tai, jog 35 vasaros dienas vyko Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Siekiame, kad 2018 metų rodikliai ir toliau gerėtų ir iki šių metų pabaigos planuojame aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių“, – sakė L. Joffė.

Pirmąjį šių metų pusmetį keleivių skaičius augo visuose šalies oro uostuose, o didžiausią skirtumą pajuto sostinė. Vilniaus oro uostas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suskaičiavo net 17 proc. daugiau skrendančiųjų – t. y. daugiau nei 2 mln. Iš Kauno išskrido dešimtadaliu daugiau keleivių negu praėjusiais metais – apie 470 tūkst., o Palangos oro uostas aptarnavo 144 tūkst. keleivių – 7 proc. daugiau nei pirmąjį 2017-ųjų pusmetį.

Visuose oro uostuose per pirmąjį šių metų pusmetį įvykdyta beveik 30 tūkst. skrydžių. Tuo tarpu pernai per visus metus buvo aptarnauta daugiau kaip 55 tūkst. skrydžių. Viliamasi, kad šiemet šis skaičius viršys 60 tūkst.

Skrydžių rodiklis augo visuose trijuose oro vartuose. Vilniaus ir Palangos oro uostuose jis didėjo po 8 proc., atitinkamai 23 tūkst. ir daugiau kaip 2 tūkst. skrydžių. Kauno oro uoste įvykdyta 4,5 tūkst. skrydžių – šis skaičius, lyginant su pernai, išaugo 6 proc.

„Smarkiai padidėjęs maršrutų skaičius, reguliariųjų bei užsakomųjų skrydžių pasiūla, vis augantis turizmo srautas bei didėjantis investuotojų skaičius šalyje labiausiai prisideda prie šalies oro uostų sėkmės“, – tikino L. Joffė.

Per pirmajį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, perskraidinta ir 16 proc. daugiau krovinių. Daugiausia krovinių yra pervežama Vilniuje ir šis skaičius nuolat auga.

Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė atkreipė dėmesį, kad ir toliau plečiasi krypčių, kurias galima oro transportu tiesiogiai pasiekti iš Lietuvos, skaičius. Per pirmąjį 2018 m. pusmetį keliautojams jau buvo pasiūlyta skristi 8-iomis naujomis kryptimis: iš Vilniaus pradėta skraidinti į Atėnus, Astaną, Korfu ir Milano Malpensos oro uostą, iš Kauno - į Burgasą, Riminį, Žironą ir Varšuvą. Taip pat padidintas skrydžių dažnumas iš Vilniaus į Rygą ir Agadirą, iš Palangos – į Rygą. Dar šį rudenį keliautojai iš sostinės galės pasiekti Amaną, Trevizą bei Marakešą, o iš Kauno – Boloniją, Milaną bei Tel Avivą.

Šiuo metu iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų lėktuvai skraido į 29 šalis.

Daugiausia keleivių Lietuvos oro uostuose aptarnavo oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Per pirmąjį šių metų pusmetį jas pasirinko daugiau nei pusė keleivių.