Sprendimas – nesuvokiamas

Nuo kitų metų laikraščio nunešimas jo leidėjui gali kainuoti brangiau nei pats laikraštis skaitytojui. Taip nusprendė valstybės valdoma įmonė LP. O kam kuklintis? Iš sovietmečio laikų didžiąją spaudinių platinimo rinkos dalį kaip dovaną gavęs LP gali feodališkai siautėti: jo valdos – jo valia?

Įmonės „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos tvirtinimu, LP užmojai drastiškai didinti spaudos platinimo įkainį yra nesuvokiami, prasilenkiantys su realybe.

„Jau pernai LP prenumeratos platinimo įkainius pakėlė 100 proc. Taip pat buvo pristatytas planas trejiems metams. Jau šis planas vertė leidėjus griebtis už galvos, tačiau jis buvo gerokai nuosaikesnis už dabar pristatytą. Kaip kartais gyvenime būna, kad, kai galvoji, jog blogiau ir būti negali, o pasirodo – gali. Antra, nebuvo laikomasi pernai pristatyto trejų metų plano, kuris bent jau, kalbant apie planavimą, leistų leidėjams iš dalies prisitaikyti“, – atkreipė dėmesį įmonės „Nacionalinė spauda“ vadovas.

Jis apgailestavo, kad derėtis su LP neįmanoma dėl privilegijuotos šios bendrovės padėties.

LP prenumeruojamų leidinių pristatymo rinkoje užima dominuojančią dalį tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, ir leidėjai neturi alternatyvos rinkdamiesi šios paslaugos teikėją, užimantį bent kiek platesnę Lietuvos dalį. Dėl to sąlygos iš esmės gali būti diktuojamos be didesnių derybų, įsiklausimo, galimybės prisitaikyti, kainų palyginimo, kokybės užtikrinimo“, – apie prastas geranoriško bendradarbiavimo perspektyvas kalbėjo K.Bulka.

Lietuvos paštas prenumeruojamų leidinių pristatymo rinkoje užima dominuojančią dalį tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, ir leidėjai neturi alternatyvos.

Pasigenda pagrindimo

Pasiteiravus, ar jis buvo dalykiškai informuotas apie pabrangimą pagrindžiančias priežastis, motyvus, sprendimo pabranginti platinimą argumentus, K.Bulka pabrėžė, kad išsamių paaiškinimų nėra.

„Esame informuoti apie patį pabrangimo faktą. Mums trūksta argumentų pagrįstumo, ne visi užduoti klausimai atsakyti. Pavyzdžiui, pateikiama, kad paslaugos savikaina kaimo vietovėse ir mieste yra praktiškai vienoda. Kai kuriais atvejais, mieste pristatyti leidinį yra neva brangiau nei kaime. Tai kelia abejonių, nes mieste žmonių koncentracija didelė (toje pačioje laiptinėje ar name daug adresatų), o kaime dėl prenumeratoriaus gali tekti važiuoti ir kelis kilometrus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasak jo, laipsniški pokyčiai vyksta visur, tačiau neįmanoma suprasti kasmet po 100 ar daugiau procentų keliamų įkainių.

„Tokie veiksmai iš esmės veda prie mažiau skaitančios ir besidominčios visuomenės, tam tikrų žmonių grupių atribojimo nuo informacijos. Manome, kad valstybės pareiga skatinti skaitymą, padėti nepriklausomai žiniasklaidai. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu spaudos leidėjai ir taip susiduria su žymiai augančiomis popieriaus, spausdinimo kainomis, tad rasti vidinių resursų LP įkainių augimui kompensuoti tampa nebeįmanoma“, – pabrėžė K.Bulka.

Jis sakė suprantantis, kad platinimo kainos gali būti didinamos, tačiau didinimas privalo turėti pagrindimą.

„Esame atviri pasiūlymams, deryboms, bandome siūlyti savo variantus. Manau, daugelis galėtų susitaikyti, jei įkainių augimas būtų infliacijos, degalų ar darbo užmokesčių pokyčių dydžiais, bet ne kartais“, – pastebėjo įmonės „Nacionalinė spauda“ vadovas.

Žala visuomenei

K.Bulka pabrėžė, kad, esant tokiems kainų pokyčiams, spaudos leidiniai taps mažiau prieinami Lietuvos visuomenei, o tai yra nesuderinama su visuomenės interesu.

„Spausdintos žiniasklaidos nykimas Lietuvoje neišvengiamai mažins patikrintos informacijos prieinamumą, nuomonių ir formų įvairovę, tad neigiamą poveikį patirs visa visuomenė. Gerokai padidintų prenumeratos įkainių problema bus skaudi mažesniu mobilumu, neretai einančiu greta su mažesnėmis pajamomis pasižyminčiai visuomenės daliai, į kurią dažnai patenka pensininkai ir neįgalieji“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

K.Bulkos įsitikinimu, būtų netoleregiška priimti LP bandomas primesti tiesmukiško pasipelnymo nuostatas.

„Reikia pripažinti, kad spaudos leidinių platinimo paslauga svarbi ir valstybiniu mastu, kad ją reikia skatinti ir rasti tvarių ir ilgalaikių sprendimų. Tokių sprendimų yra priėmusi Latvija. Latvijos pavyzdys geras, nes ir geografinė padėtis, ir rinka labai panaši į mūsų“, – sakė K.Bulka.

Situacija: LP niekaip nesiseka tinkamai pritaikyti verslo modelius – situacija labiau primena gilėjančią krizę, o ne pertvarką. G. Bartuškos / BNS nuotr.

Jis neabejoja, kad gera kitų šalių patirtis gali padėti rasti išeitį iš aklavietės, į kurią stumia LP.

„Esame dėkingi Kultūros ministerijai ir visoms atsakingoms institucijoms, jų darbuotojams, kurie stengiasi padėti, rasti sprendimo būdų. Gaila, kad jau metų pabaiga, pats prenumeratos surinkimo pikas, o sprendimo dar neturime. Leidėjai, neturėdami tikslių įkainių, negali suskaičiuoti kainos skaitytojams, negali visavertiškai pardavinėti šios paslaugos, tai irgi neprisideda prie paslaugos populiarumo“, – apgailestavo „Nacionalinės spaudos“ vadovas.

Tokie veiksmai iš esmės veda prie mažiau skaitančios ir besidominčios visuomenės, tam tikrų žmonių grupių atribojimo nuo informacijos.

Didės informacinė atskirtis

Pasak „Kauno dienai“ savo poziciją ir požiūrį pateikusios Kultūros ministerijos, pristatymo paslaugos kainos didinimas yra blogas ženklas periodinei spaudai, kuri pastaraisiais metais patiria itin daug ekonominių iššūkių.

„Periodinių leidinių mažėjimas rodo spaudos leidėjų ekonominio pajėgumo susilpnėjimą, mažėjančią medijų vartotojų pasirinkimo įvairovę, menkstančias sąlygas žiniasklaidos pliuralizmui, o pastarųjų įvykių, susijusių su padidėjusiomis išorinėmis informacinėmis grėsmėmis, akivaizdoje – įgyja dar didesnį neigiamą krūvį. Minėti reiškiniai demokratinėje visuomenėje yra nepageidautini. Kadangi periodinė spauda tradiciškai išlaiko stipriausią ryšį su vyresniojo amžiaus žiniasklaidos vartotojais, mažėjant šio žiniasklaidos sektoriaus pajėgumams, neigiamas poveikis – informacinė atskirtis, menkesnis gyventojų aprūpinimas kokybiška, aktualia informacija – pirmiausia gali būti juntamas minėtoje gyventojų grupėje“, – galimus neigiamus padarinius pabrėžė Kultūros ministerijos atstovė Agnė Grinevičiūtė.

– Ar valstybė privalo padėti visuomenės interesą atstovaujančiai, patikrintą informaciją skelbiančiai žiniasklaidai, kuriai, dėl suprantamų priežasčių (didėjant popieriaus, spausdinimo ir kt. kainoms), sunku rasti vidinių resursų Lietuvos pašto įkainių augimui kompensuoti? – pasiteiravo „Kauno diena“.

– Taip, turi. Yra ieškoma išeičių ir sprendimų, kaip spręsti minėtą problemą ir amortizuoti bent dalį brangstančių paslaugų. Susisiekimo ministerija su Kultūros ministerija ieško teisinių sprendimų, kaip miestuose platinamų periodinės spaudos leidėjų situaciją priartinti prie kompensavimo mechanizmo, kuris pagal nacionalinius teisės aktus nustatytas leidinių pristatymui kaimiškose vietovėse.

– Kaip vertinate Latvijos praktiką, kur dalis platinimo įkainio yra kompensuojama valstybės kaip visuotinės ekonominės svarbos paslauga?

– Būtent Latvijos pavyzdžiu ir rėmėsi Kultūros ministerija, siūlydama spręsti klausimą dėl leidinių pristatymo mieste paslaugos tarifo didinimo, t. y. spaudos prenumeratos pristatymo mieste paslaugai taikant analogišką kompensavimo mechanizmą, koks šiuo metu yra nustatytas prenumeratos pristatymui kaimo gyvenamosiose vietovėse. Latvijoje, kur tiek žiniasklaidos, tiek pristatymo (pašto) ekosistemos yra panašios (kaip ir Lietuvoje, Latvijoje pristatymo paslaugą teikia Latvijos paštas), nedaroma skirtumo tarp pristatymo kaime ir mieste. Remiantis Europos Komisijos sprendimu, pristatymo paslauga priskirta visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir kompensuojama valstybės. Latvijos paštas įgaliotas teikti universaliąją pristatymo paslaugą (kaip ir Lietuvoje), tik, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje universalioji pristatymo paslauga apima spaudos prenumeratos pristatymo paslaugą. Latvijoje pristatymo tarifus, kuriuos viršijus įsijungia kompensacinis mechanizmas, nustato rinkos reguliuotojas (analogas lietuviškajai Ryšių reguliavimo tarnybai), Lietuvoje tarifus (pristatymui kaime) nustato Vyriausybė.

Didins atlyginimus?

Savo svarstymus „Kauno dienai“ pateikusio LP skaičiavimais, prenumeratos pristatymo kaina šiuo metu yra perdėtai žema ir neatitinka jos teikimo sąnaudų. Neslepiama, kad dalis už gerokai pabrangintas platinimo paslaugas gautų pajamų bus skirta bendrovės darbuotojų atlyginimams didinti.

„Prenumeratos išnešiojimas yra itin darbui imli paslauga, apie 70 proc. jos savikainos sudaro darbo užmokestis laiškininkams, skirstytojams ir logistikos darbuotojams. Siekdami užtikrinti darbo rinkos sąlygas atitinkančius atlygius darbuotojams ir neatsilikti nuo sparčiai augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), neišvengiamai privalome didinti ir paslaugų įkainius, įskaitant ir prenumeratos pristatymo miestuose tarifus“, – pakomentavo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Primena gilėjančią krizę

LP vienintelė akcininkė yra valstybė – Lietuvos Respublika, kurios, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Jau daugiau nei penkerius metus vyksta LP pertvarka, siekiant bendrovėje pritaikyti verslo modelius, tačiau situacija LP labiau primena gilėjančią krizę, o ne pertvarką: gyventojai lieja pyktį dėl daug laiko vėluojančių arba prapuolančių siuntų, dėl siuntų skyriuose nuolat pasikartojančio prieššventinio chaoso, dėl masiškai parduodamų ir uždaromų pašto skyrių, dėl pribloškiančių įkainių.

Buvo skelbta, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų. Tačiau sutaupyti nepavyksta. Žiniasklaidoje pranešama, kad 2021 m. grynasis bendrovės patirtas nuostolis buvo 6,4 mln. eurų.

Šimtai LP darbuotojų kasmet netenka darbo. Antai, kaip skelbiama, 2019 m. darbuotojų skaičius bendrovėje sumažėjo 394, 2020 m. – 467 darbuotojais. Buvo pranešta apie planus 2021 m. atsisakyti apie 380 darbo vietų. Tendencijos nesikeičia ir šiais metais: motyvuojant logistikos optimizavimo tikslais, planuojama atleisti maždaug 600 darbuotojų.

LP „Kauno dieną“ informavo, kad šiuo metu bendrovėje iš viso dirba apie 3,2 tūkst. darbuotojų, jiems nuolat keliami atlyginimai.

„Taip pat norime akcentuoti, kad LP pirmiausia ieško sprendimų mažinti sąnaudas, didinti procesų efektyvumą ir diegti papildomų technologinių sprendimų – tik išsėmus šias galimybes ryžtamasi koreguoti teikiamų paslaugų kainodarą.

Norime patikinti, kad socialinė atsakomybė ir darnus vystymasis yra vienas iš LP prioritetų. Veikti atsakingai ir įgyvendinti iniciatyvas, projektus, kurie nukreipti į pridėtinės vertės kūrimą supančiai aplinkai ir bendruomenėms, mums yra itin svarbu“, – „Kauno dienai“ atsiųstame komentare patikino LP atstovė.

Specialistė patikino, kad už masiškai parduodamus pašto skyrius gaunamos lėšos skiriamos paslaugų kokybei ir darbo sąlygoms gerinti.

Bendruomenių nusivylimas

Nepasitenkinimą dėl pašto veiklos socialiniuose tinkluose liejantys gyventojai skundžiasi, kad LP skyriai parduodami nesitariant su bendruomenėmis, o panaikintus skyrius pakeičia savo paslaugų kokybe stacionariems skyriams nei iš tolo neprilygstantys vadinamieji mobilieji paštininkai.

Su tuo susiduria ir Kauno rajono gyventojai. Apie mobiliųjų paštininkų darbą pasakojusi netoli Kauno gyvenanti namų šeimininkė atkreipė dėmesį į prastus ir darbui, klientų poreikiams nepritaikytus mobiliųjų paštininkų automobilius.

„Pirkdamas automobilius LP turbūt stipriai pataupė, nes, mano įsitikinimu, automobiliai nepritaikyti teikti kokybiškoms pašto paslaugoms. Jie yra labai maži, todėl atvykusi paštininkė savo įrangą, pavyzdžiui, siuntų ir laiškų svėrimo svarstykles, įvairias smulkias prekes vežasi bagažinėje. Šalia paštininkės ant sėdynės sukrauti dar visokiausi daiktai. Prie mobiliojo pašto atėjęs klientas net ir per lietų turi stovėti šalia automobilio, kol paštininkė triūsia vaikštinėdama tarp bagažinės ir kabinos. Automobilyje ne visada būna reikiamo formato vokų. Kai miestelyje veikė stacionarus skyrius, tokių nesusipratimų nepasitaikydavo, gyventojai būdavo patogiai aptarnaujami patalpose, prie langelių. Manau, jei LP tikrai rūpintųsi klientų ir eilinių darbuotojų gerove, nepašykštėtų lėšų erdvesniems, paštininkų darbui ir klientų poreikiams labiau tinkantiems automobiliams įsigyti“, – svarstė Kauno rajono gyventoja, kurios apgailestavimu LP praranda savo socialinę misiją – ne tik uždarbiauti, bet ir tarnauti visuomenės interesui.

Apmaudas liejamas ir dėl protu nesuvokiamų LP paslaugų įkainių. Apie vieną iš pastarųjų įkainių perliukų socialinėje medijoje pranešęs vilnietis pasakojo apie į Druskininkus keliavusią kelių šimtų kilogramų siuntą. Už tai reikėjo sumokėti 41 eurą. Netrukus vilnietis turėjęs reikalų valdiškoje įstaigoje, kuri pasiūlė jam pasinaudoti paslauga – naują asmens dokumentą gauti į namus. Atstumas iki namų, į kuriuos būtų pristatomas dokumentas, – 2 km. Paslaugos kaina – 10 eurų. Paslaugos teikėjas – LP.