Už Pašto įstatymo pokyčius priėmimo stadijoje balsavo 76, susilaikė 28, prieš – 1 parlamentaras.

Kaip anksčiau teigė Susisiekimo ministerijos atstovė Eglė Sikorskaitė-Narkun, esminis projekto tikslas – užtikrinti UPP ekonominį tvarumą, pašto paslaugos teikėjų teises.

„Pritarus įstatymo projektui, būtų užtikrintas universaliosios pašto paslaugos teikimo tvarumas, jos veikla teikėjui sudarytų sąlygas padengti pagrįstas sąnaudas, uždirbti pagrįstą pelną ir padengti pagrįstą veiklos nuostolį“, – sakė ji, pažymėjusi, kad taip pat būtų patikslintos pašto sektoriaus veiklą reglamentuojančių institucijų funkcijos ir jų atsakomybė, patobulintas ekonominių sankcijų skyrimo mechanizmas.

Seimas vis tik nepritarė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo ir kitų Seimo narių siūlymui, kurį buvo pateikusi ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA), įtraukti į universalių pašto paslaugų sąrašą prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimą, rūšiavimą ir pristatymą taip, kaip yra įtvirtinta Latvijos pašto įstatyme.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad tiek šalies viduje, tiek visame pasaulyje sparčiai didėjančios e. prekybos apimtys lemia pašto siuntų srauto augimą. 2023 m. pajamos, gautos už pašto paslaugos teikimą, siekė 273,8 mln. eurų (6,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 m.), arba 24,4 proc. visų Lietuvos ryšių sektoriaus pajamų.

Pažymima, kad siekdami suteikti pašto paslaugos naudotojams kuo greitesnes ir aukštesnės kokybės paslaugas, pašto paslaugos teikėjai pastaraisiais metais investuoja į pašto tinklo, ypač į paštomatų, plėtrą ir modernizavimą, inovatyvius logistikos sprendimus. Populiariausias 2023 m. pašto siuntinių siuntimo būdas buvo per paštomatus.

Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti UPP nuostoliams, kurie, vadovaujantis Pašto įstatymu, jeigu UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, teigia iniciatoriai.