„Šiuo metu sunkiausia padėtis yra keleivinio transporto sektoriuje. Dalis jų yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso pandemiją jos patyrė didžiulius nuostolius ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų visa apimtimi. Jos priverstos mažinti reisus, išleisti mažiau ir rečiau autobusų, vos surenka pinigų net būtiniausioms einamoms išlaidoms – draudimams, darbuotojų atlyginimams, degalams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „Linava“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.

„Per praėjusių metų kovo–rugsėjo mėnesius, kai Lietuvoje buvo kovojama su COVID-19 pandemija, visas keleivinio transporto sektorius patyrė 25 mln. eurų nuostolių“, – sakė Z. Buivydas.

Jo teigimu, ypač sudėtinga situacija smulkiose ir vidutinėse keleivių transporto įmonėse, kurios iki pandemijos nebuvo sukaupusios finansinių išteklių.

„Tai aktualu ir privačioms, ir savivaldybių įmonėms. Pastarosioms dar sudėtingiau gauti paramą, nes yra diskriminacinis įmonės apibrėžimas, pagal kurį savivaldybių įmonės negali kreiptis paramos į „Invega“, – sakė Z. Buivydas.

Tuo metu Šiaulių miesto keleivių vežėjo „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas sakė, kad įmonė praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 200 tūkst. eurų nuostolių.

„Praeitais metais realiai veždami keleivius išleidome nuo 2015 metų tarpmiestiniam transportui uždirbtus pinigus. Šiai dienai iš turimų 20 maršrutų dar važiuojame trimis maršrutais – Kauno ir Vilniaus kryptimi, kuriais surinkdami už bilietus pajamas padengiame tiesiogines išlaidas. Visi kiti yra sustabdyti ir apie jų atnaujinimą kol kas nemąstome, kol neatsiras keleivių srautai“, – sakė V. Seirackas.

Tuo metu Z. Buivydas akcentavo, kad apie 30 keleivių transporto įmonių yra blogoje padėtyje, visos kitos patiria didelius sunkumus.

Vežėjai taip pat atkreipia dėmesį į trečiųjų šalių vežėjų kontrolės sustiprinimą.

„Ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją prašydami, kad sustiprintų trečiųjų šalių vežėjų kontrolę, kurie patenka į mūsų šalies rinką. Transportas yra senesnis, nesilaikoma darbo režimo, ekologinių ir administracinių reikalavimų, kas pakelia jų konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos vežėjus. Nuolat sulaukiame daug skambučių ir laiškų apie šiuos pažeidimus“, – sakė Z. Buivydas.

„Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sakė, kad dėl nepakankamos trečiųjų šalių vežėjų kontrolės nukenčia Lietuvos vežėjai, o dėl to – ir mokesčių surinkimas. 

„Trečiųjų šalių vežėjai iš rytų pusės patekę į Europos Sąjungą (ES) per Rusijos, Baltarusijos, Latvijos pasienio ruožą į Lietuvą patenka be jokios kontrolės ir be jokios kontrolės vykdami Vakarų Europos kryptimi atsiduria Lenkijoje ir tokiu būdu gali kirsti Lietuvos teritoriją išvengę bet kokių kontrolės procedūrų. Stebime dažnu atveju, kad trečiųjų šalių vežėjai turi galimybę panaudoti vienkartinius kelionės leidimus po penkis ar daugiau kartų. Praradus konkurencinį pranašumą prieš trečiųjų šalių vežėjus, nukenčia ir valstybė esant tokiai situacijai. Lietuvos vežėjai netenka užsakymų ir pajamų, o dėl to kasmet į valstybės biudžetą surenkama mažiau mokesčių“, – sakė V. Bučinskas.