Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga.

„Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis.

Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo. Be to, šiai įrangai įsigyti nereikėjo atskiro leidimo – „Litgrid“ įtraukė kinišką produkciją į tinkamos įrangos sąrašą, o tam atskirų leidimų nereikia. Pasak R. Masiulio, nebuvo kitos išeities.

„Tokius masinius projektus, kuriuos mes statome, ir taip staigia vienu ypu atsisakius visų Kinijoje pagamintų, tarkime laidai ir kiti dalykai, tai pirma, sulėtėtų mūsų sinchronizacija, kita – pabrangtų. Procesas aišku juda, vis kuo toliau, tuo mažiau iš Kinijos yra perkama, bet tam reikia laiko“, – sakė R. Masiulis.

„Čia ne ta įranga, per kurią galima transliuoti, pavyzdžiui, kažkokią informaciją, pavyzdžiui, mobilios telekomunikacijos. Tai dalykai, kurie neįtraukti į Vyriausybės nutarimą, kuriame nurodyta, ko negalima iš Kinijos pirkti, tai mes to ir neperkame“, – sakė jis.

Pasak jo, nieko keisto, kad „Siemens“ kompanija gamina įrangą Kinijoje.

„Gaminami „Siemens“ gamykloje Kinijoje. tai čia ne  Kinijos gamintojas, o Europos gamintojas, bet gamina Kinijoje. Ir jie būtent tik ten gamina. Tai mums norint, kad sinchronizacija judėtų, to reikėjo“, – sakė Litgrid vadovas.

Tokie „Litgrid“ veiksmai sulaukė kritikos tiek tarp parlamentarų, tiek tarp ekspertų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, mano, kad tai yra nenuoseklus žingsnis, o jį pateisintų tik tuo atveju, jei kitur tokios įrangos nebūtų įmanoma įsigyti. Analitikas Marius Laurinavičius teigė, kad tai yra strateginio mąstymo nebuvimas.

Energetikos ministerija sako suprantanti situaciją, tačiau šiuo atveju yra svarbios aplinkybės.

„Didelius elektros energetikos sistemos įrenginius gamina vos kelios bendrovės pasaulyje, kurios yra diversifikavusios tiekimo grandines ir šių didelių korporacijų sprendimų negalime įtakoti. Tai nėra gerai, tačiau tokia yra realybė. Esant tokiai padėčiai, privalome užtikrinti, jog prekės kilmė negalėtų paveikti kritinių sistemų“, – LRT radijui teigė ministerija.