„Senoji vadovybė daugiau gal žiūrėjo į Rytų pusę, o mes matome, kad ir Vakaruose galime pasiekti labai daug“, – žurnalistams trečiadienį Varšuvoje sakė įmonės generalinis direktorius, dalyvavęs atstovybės atidaryme.

„Atstovybė Lenkijoje spręs ir infrastruktūros, ir krovinių klausimus, ir keleivių klausimus“, – pridūrė jis.

Atidarytoje atstovybėje šiuo metu dirba vienas žmogus – jos vadovas Robertas Komaras.  „Lietuvos geležinkeliai“ teigia šiuo metu ieškantys antro darbuotojo.

Pasak M. Bartuškos, naujoji įmonės atstovybė padės greičiau derėtis su lenkais dėl galimybės atidaryti jungtį tarp Vilniaus ir Varšuvos. Jo teigimu, taip pat bus paprasčiau užtikrinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą.

Šiuo metu Lietuvą ir Lenkiją jungia europinė vėžė, ji nuo 2016 metų naudojama keleiviams iš Kauno į Balstogę vežti. Šiemet tikimasi suderinti grafikus, kad keleiviai, persėdę Balstogėje, galėtų nuvykti traukiniu iki Varšuvos. Šiuo geležinkeliu taip pat gabenami kroviniai.

Šeštokuose esančiame terminale kroviniai gali būti perkrauti nuo vadinamosios plačiosios vėžės ant europinės ir toliau judėti į Vakarų Europą. „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, praėjusiais metais per Šeštokus vyko 35 proc. daugiau krovinių, nei 2016 metais.

M. Bartuška teigė, kad šios jungties potencialas auga, nes „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų perimti dalį šiuo metu sunkvežimiais į Vakarų Europą vežamų krovinių.

„Šį krovinių potencialą galima perduoti geležinkeliams“, – sakė bendrovės vadovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ pastaruoju metu taip pat siekia perimti dalį krovinių iš Kinijos.

Lenkijos infrastruktūros ministro pavaduotojas Andrzejus Bittelis (Andžejus Bitelis) BNS teigė, kad atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ atstovybė yra gerėjančių Lietuvos ir Lenkijos santykių simbolis.

„Tai reiškia ne tik geografinį, bet ir bendradarbiavimo suartėjimą“, – sakė politikas.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turi atstovybes Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje ir Kazachstane.