„Pakvietėme verslą pasirašyti džentelmeniškumo susitarimą tam tikrą, kad visi suprastų, jog Vokietijos brigados infrastruktūros sukūrimas yra kritiškai svarbus dėl mūsų šalies saugumo (...). Todėl kviečiame verslą nuleisti kai kuriais atvejais savo ambicijas, nes vardan didesnio tikslo mes privalome tai padaryti“, – interviu „Verslo žinių“ tinklalaidei teigė viceministrė. 

„Duonos su sviestu iš karinės infrastruktūros projektų užteks visiems, kurie norės dirbti greitai, kokybiškai, kvalifikuotai ir džentelmeniškai“, – pridūrė O. Mašalė. 

Lietuvoje dažni atvejai, kai rangovai teikia ieškinius teismams dėl konkursų sąlygų arba jų nelaimėjusios įmonės reiškia pretenzijas dėl laimėtojų. Rangovų ginčai teismuose stabdė tuometinės „Klaipėdos naftos“ įgyvendinamą SGD terminalo projektą, teismai nagrinėjo ir „Amber Grid“ skelbto Lietuvos bei Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso dalyvių skundus. Abu projektai buvo strategiškai svarbūs Lietuvai, jų įgyvendinimo terminai buvo įtempti. 

O. Mašalės teigimu, neseniai ministerijos vadovybė nutarė pertvarkyti Infrastruktūros valdymo agentūrą siekiant mažinti biurokratiją bei spartinti gynybos NT projektų vystymą. 

„Krašto apsaugos sistema visiškai neparengta tokio masto projektų vykdymui. Reforma sieksime 50 proc. didinti greitį įvairiuose infrastruktūros projektuose, didinti darbo efektyvumą ir daryti viską, kad 4 mlrd. eurų, kuriuos ketiname investuoti į karinius projektus, būtų iš tiesų investuoti, o ne ištaškyti“, – sakė KAM viceministrė. 

Duonos su sviestu iš karinės infrastruktūros projektų užteks visiems, kurie norės dirbti greitai, kokybiškai, kvalifikuotai ir džentelmeniškai.

BNS rašė, jog KAM praėjusią savaitę paskelbė Rūdninkų karinio miestelio Šalčininkų rajone antrojo etapo infrastruktūros statybos ir viešųjų paslaugų konkursą. Jame, anot ministerijos, pakviestos dalyvauti aštuonios Lietuvos įmonės.

O. Mašalės teigimu, konkurse dalyvauti buvo pakviesta 12 bendrovių, iš jų viena atsisakė, o trys neatitiko konkurso reikalavimų. Kokios įmonės pakviestos, viceministrė neatskleidė. 

Anot jos, karinio miestelio antrojo etapo konkurse dalyvauti gali tik Lietuvos įmonės, tačiau ateityje, kitų projektų vystymui bus kviečiamos ir užsienio bendrovės.

Antrasis etapas bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis, sumažinant valstybės riziką. Iki gegužės pabaigos įmonės turės pateikti pirminius pasiūlymus, vėliau vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos.

Ministerijos skaičiavimu, valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų (su PVM). 

Dėl įsitraukimo į projektą šiuo metu sprendžia Europos investicijų bankas (EIB). Jam nusprendus finansuoti gynybos infrastruktūrą, būtų uždegta žalia šviesa projekto finansavimui.

O. Mašalė ankščiau BNS sakė, kad į karinės infrastruktūros projektus per šios Vyriausybės kadenciją ketinama investuoti 4 mlrd. eurų.