Ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo palikti nuo 2014 metų galiojančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintą tvarką, jog LRT transliacijoms reikalingas signalų perdavimo paslaugas teikia Telecentras, taip siekiant apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo nepatikimų paslaugų teikėjų, valdyti rizikas nacionaliniam saugumui.

Ministerijos teigimu, 2011 metais LRT konkurso būdu pasirinko įmonę, kuri įrengtų skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą, tačiau jį laimėjusi bendrovė darbų neatliko laiku, tinklas liko neįrengtas, o radijo dažniai nenaudojami.

„Įvertinus šią nesėkmingą patirtį 2014 metais pakeistame (...) įstatyme buvo reglamentuota, kad LRTC (Telecentras – BNS) teikia paslaugas LRT kaip nacionaliniam saugumui svarbi įmonė su visomis dėl šio statuso atsirandančiomis atsakomybėmis, t. y. imasi priemonių ir investicijų, kad būtų užtikrintas LRT paslaugų teikimas ir ekstremaliųjų situacijų atveju. Dėl visų išvardytų aplinkybių ir dabartinio geopolitinio konteksto siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo“, – dokumente teigia ministerija.

Ji siūlo, kad Telecentras LRT programų signalus perduotų iki 2034 metų liepos 1 dienos. Ankstesnis toks nutarimas nebegalioja nuo šių metų liepos, todėl, ministerijos teigimu, terminą reikia pratęsti.

(...) M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad Telecentro paslaugos per artimiausius 10 metų nacionaliniam transliuotojui brangs beveik 60 proc.

 

Be to, Telecentras turėtų su LRT derinti investicijas į pastarosios transliacijoms reikalingą įrangą, kurią būtų galima naudoti tik LRT paslaugoms. Anot ministerijos, taip būtų išlaikyta Telecentro ir LRT interesų pusiausvyra.

Taip pat siūloma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) toliau audituotų Telecentrą bei papildomai peržiūrėtų jo sąnaudų apskaitos taisykles bei prireikus inicijuotų jų pakeitimus. Pasak ministerijos, jokia kita priežiūros institucija neturi kompetencijų vertinti transliacijų paslaugų sąnaudų, be to, Seimo narys Kazys Starkevičius liepą pasiūlė įstatymu įpareigoti RRT vertinti Telecentro paslaugų kainas.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad ministerija neatsižvelgė į LRT pastabas, kurios padėtų spręsti LRT ir Telecentro ginčus dėl paslaugų kainų.

Jos teigimu, visuomeninis transliuotojas siūlė įtvirtinti, jog Telecentras paslaugas LRT teiktų aštuonerius metus, nes per tiek metų nusidėvi tinklų įranga. LRT taip siūlė įvesti ketverių metų paslaugų kainodaros terminą, o jam pasibaigus būtų atliekamas auditas bei sprendžiama, ar reikėtų koreguoti kainas pagal rinkos sąlygas.

„Toks modelis, kai paslaugų kainos fiksuojamos konkrečiam periodui ir nėra keičiamos atgaline tvarka (nėra skaičiuojamos nepriemokos ir permokos), yra absoliučiai įprasta praktika versle. Jos leidžia abiem sutarties šalims prognozuoti pajamų ir išlaidų srautus, skatina veikti optimaliai ir racionaliai taupant resursus. Kainos peržiūrėjimas po fiksuotos datos sutaupytų taip pat ir administracinių resursų, nes nereikėtų atlikti audito kiekvienais metais“, – BNS perduotame komentare teigė LRT vadovė.

LRT nuomone, tai leistų sumažinti užprogramuoto ginčo su Telecentru dėl paslaugų kainų tikimybę ir atitiktų versle priimtus stabilumo standartus, kai paslaugų teikėjas iš anksto įvertina visas rizikas ir siūlo pagrįstą ir stabilią kainą konkrečiam laikotarpiui.

Telecentras ir LRT šiuo metu ginčijasi teismuose dėl Telecentro paslaugų kainų. Kaltindamas Telecentrą nesąžininga kainodara ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, LRT prašė teismo grąžinti 326,7 tūkst. eurų – juos LRT traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas birželį šį visuomeninio transliuotojo ieškinį atmetė, pastarasis žadėjo jį skųsti.

Visuomeninio transliuotojo vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad Telecentro paslaugos per artimiausius 10 metų nacionaliniam transliuotojui brangs beveik 60 proc.

Savo ruožtu Telecentras yra teigęs, jog bendrovė nebeturi galimybių teikti paslaugas LRT 2015 metų kainomis, nes įmonės kaštai išaugo dėl infliacijos, darbo užmokesčio didinimo, brangusios elektros.