„Didelė ir svarbi įmonė, dideli pinigai ir daug interesų. Rezultatai tikrai neblogi, o tie išoriniai vertinimai, tai kaip atrinkti, kas yra gandai, o kas tikrovė? Man tikrai yra sudėtinga apsispręsti“, – BNS sakė B. Markauskas.

Jis tvirtino, jog sprendimą dėl E. Bėronto priims penktadienį iki pietų.

„Aš siūliau tą variantą (skelbti naują konkursą – BNS). Žinoma, niekas nedraudžia. Aišku, tokiu atveju aš parodau nepasitikėjimą vadovu. Jeigu viskas gerai, tai kam konkursą skelbti. Konkursą skelbiant parodomas nepasitikėjimas, bet, aišku, niekas jam nedraudžia iš naujo teikti“, – tvirtino ministras, paklaustas, ar svarstė skelbti naujo NMA vadovo konkursą.

E. Bėrontas BNS sakė, jog jam vadovaujant, NMA pasiekė gerų rezultatų ir jis dabar laukia žemės ūkio ministro sprendimo.

„Kol kas sprendimo kažkokio neturiu. Jeigu NMA rezultatai puikūs, tai nematau priežasčių, kodėl negalėtų pratęsti. Turbūt artimiausiu metu bus tai žinoma“, – teigė E. Bėrontas.

Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, dėl NMA vadovo turi apsispręsti pats žemės ūkio ministras.

„NMA vadovo skyrimas yra žemės ūkio ministro diskrecijoje ir premjeras neketina kištis į šį procesą“, – premjero poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E. Bėrontas NMA vadovu tapo 2014 metų pradžioje, laimėjęs konkursą. Tuo metu žiniasklaida rašė, jog konkursas vyko neskaidriai – jo sąlygos buvo suformuluotos per siaurai.

Jis pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų. Skelbta, jog jis nusprendė trauktis dėl asmeninių priežasčių.

NMA nuostatos nurodo, kad direktorių skiria ir atleidžia žemės ūkio ministras, o vienas žmogus vadovauti NMA gali tik dvi kadencijas iš eilės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praėjusių metų pradžioje atliko kratas už Europos Sąjungos paramos skirstymą atsakingoje NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – S. Siliciko – administruotus projektus. Tyrimo metu buvo apklaustas ir E. Bėrontas.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais.

B. Markauskas, prieš tapdamas žemės ūkio ministru, dirbo „Pieno LT“ valdyboje ir, pasak žiniasklaidos, buvo jo pajininkas.