Sutartis ir konkurencija

Dar 2011 m. lapkričio 17 d., kai „Klaipėdos naftai“ vadovavo R.Masiulis, buvo sudaryta sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“. Ji numatė „Orlen Lietuva“ pagamintą dyzeliną ir benziną krauti tik per „Klaipėdos naftą“. Iki tol krova vyko ir per Krovinių terminalą.

Į teismus kreipėsi Krovinių terminalas ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. lapkričio 17 d. sutartį.

Teigta, kad sutartis sudaryta pažeidžiant Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Nepaisant kreipimosi į teismą sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“ toliau buvo vykdoma. Visas dyzelino ir benzino kiekis buvo kraunamas per „Klaipėdos naftą“. Krovinių terminalas konstatavo, kad jam dėl tos sutarties žala nuolat didėja. Jis prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti tolesnį sutarties vykdymą tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“

Krovinių terminalas joms pateikė 5 mln. 994 tūkst. 765 eurų ieškinį.

Kiltų nauji ginčai

Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jo teigimu, nėra aiškiai apibrėžta nei naftos produktų krovos rinka, kurią apima ginčijamas Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantis susitarimas, nei susitarimo poveikis. Teismas laikė, jog jo įsikišimas į galiojančius atsakovų sutartinius santykius, turėtų poveikį verslui - sukeltų ne tik iš esmės analogiškus nuostolius „Klaipėdos naftai“, bet ir būtų priežastis naujiems teisiniams ginčams kilti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereikštų, kad Krovinių terminalas nuostolių nebepatirtų ir automatiškai būtų grąžintas į pretenduojamą rinką ar jos dalį. Todėl teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turėtų didesnį neigiamą poveikį nei esamos padėties išsaugojimas.

Krovinių terminalas manydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atkurtų sąžiningą konkurenciją rinkoje apskundė teismo sprendimą. Jo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, žala Krovinių terminalui ateityje tik didės.

„Klaipėdos nafta“ nurodė, kad Krovinių terminalas piktnaudžiauja ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia išankstinio ginčo sureguliavimo bei priversti „Orlen Lietuva“ krauti pagamintą dyzeliną ir benziną per jos terminalą. „Orlen Lietuva“  konstatavo, kad Krovinių terminalo patiriamos žalos faktas dar nėra įrodytas. Be to, neįrodyta, kad „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ kaip pelningai veikiančios įmonės negalėtų ateityje atlyginti Krovinių terminalui net ir padidėjusios žalos.

Dar bylinėsis teisme

Ginčas dėl žalos tarp Krovinių terminalo bei „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ dar nebaigtas. Krovinių terminalo dar sieks įrodyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. sutartis jai padarė didelę žalą ir būtina tos sutarties vykdymą sustabdyti.

Bet baigtas ginčas dėl laikinųjų priemonių taikymo. Šios sutarties vykdymo nesiryžta stabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliacinis teismas palaikė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kad nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios uždraustų „Orlen Lietuva“ dyzelino ir benzino krovą per „Klaipėdos naftą“.

Teismas konstatavo, kad laikinosios priemonės byloje nebūtų išsprendusios pačios bylos esmės - teisingai ar ne buvo sudaryta sutartis tarp „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ sudariusi sąlygas nebekrauti „Orlen Lietuva“ naftos produktų per Krovinių terminalą.