Prestižinis įvertinimas nealkoholiniam „Švyturio Ekstra“ buvo skirtas kategorijoje „Classic Non-Alcohol Ale or Lager“, kurioje vertinami klasikinio stiliaus nealkoholiniai eliai ir lageriai.

„Taip mūsų aludariai įgyvendino savo vartotojams duotą pažadą – sukurti nealkoholinį alų, kuris išlaikytų pilnavertį skonį, atitiktų aukščiausius kokybės standartus, o tarptautinių pripažinimų kiekiu ilgainiui nenusileistų savo pirmtakui tradiciniam „Ekstra“ alui. Be abejo, žinojome, kad konkursui pateikiame tikrai gerą, aukščiausios kokybės gaminį. Sidabro apdovanojimas „World Beer Cup“ konkurse yra ne tik reikšmingas įvertinimas, bet ir įrodymas, kad Lietuvos aludarystės meistriškumas sėkmingai konkuruoja pasauliniu mastu“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

„World Beer Cup“ – vienas svarbiausių tarptautinių alaus konkursų, kas dvejus metus organizuojamas Amerikos aludarių asociacijos (Brewers Association). Tarptautinė teisėjų komisija šiame konkurse iš pateiktų pavyzdžių vertina ir išrenka geriausius alaus gamintojus įvairiose kategorijose – nuo klasikinio lagerio ir elio iki sezoniškai gaminamų ar eksperimentinių rūšių, įvairiose kategorijose vertinamas ir nealkoholinis alus. Įvertinimas šiame konkurse laikomas vienu aukščiausių aludarystės srityje – jis stiprina gamintojo reputaciją ir atveria naujas galimybes tarptautinėse rinkose.

Partnerio nuotr.

„Ekstra“ Lietuvoje pradėjo naują erą

Nealkoholinis „Ekstra“ alus neša savo pirmtako vėliavą, mat yra gaminamas pagal tą patį receptą kaip ir visame pasaulyje apdovanojimus skinantis tradicinis „Ekstra“ alus.

„Ekstrai“ šiemet sukanka 30 metų – pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ji pradėjo visiškai naują alaus kokybės erą ir tapo kultūriniu fenomenu.

Prieš trisdešimt metų Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykloje išvirtas pirmasis „Ekstra“ alus rinkoje sukėlė tikrą revoliuciją ir Lietuvoje paklojo pamatus šiuolaikinei alaus vartojimo kultūrai, padėjo suklestėti barams. 1995-aisiais rinkai pristatytas šviesus lageris iki šiandien išlaikė nepakitusią receptūrą, iki šiol skina laurus tarptautiniuose apdovanojimuose, kokybiškiausiu jį kasmet nominuoja vartotojai.

„Ekstra“ alaus mėgėjams buvo pristatyta tuomet, kai Lietuvoje dar tik pradėjo plisti mobilieji telefonai, internetas buvo naujiena, nedrąsiai pradėjome naudotis banko kortelėmis ir bankomatais. Tai buvo laikotarpis, kai pirmieji prekybos centrai ėmė keisti tradicines turgavietes, radijo stotyse vis dažniau skambėjo vakarietiška popmuzika, o miestų gatves užplūdo naudoti vakarietiški automobiliai. Kartu su „Ekstra“ alumi tuomet formavosi ir visiškai nauja gėrimų vartojimo kultūra.

Ekstrai“ šiemet sukanka 30 metų – pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ji pradėjo visiškai naują alaus kokybės erą ir tapo kultūriniu fenomenu.

„Švyturys-Utenos Alus“ someljė Jonas Lingys teigia, kad apie pirmuosius „Ekstros“ metus rinkoje jam ne kartą yra pasakoję to meto aludariai, barų savininkai. Jie prisimena, kad anuomet nebuvo daug vietų, kur būtų galima išgerti kokybiško alaus – tokių restoranų, kavinių net didžiuosiuose miestuose buvo vos viena kita ir paprastiems mirtingiesiems daugelis jų buvo neįkandamos.

Pasirodęs „Ekstra“ alus iš karto tapo išskirtiniu produktu – nepasterizuotas lageris, itin šviesus, skaidrus ir, palyginti su tuo metu rinkoje vyravusiais gėrimais, lengvas. Jis itin greitai išpopuliarėjo, jį pilstyti norėjo visi barai.

„Tai buvo tarsi gintaras Lietuvos pajūryje. Anksčiau buvo daugiau tamsesnių, sunkesnių alų, kurie turėjo intensyvesnį skonį. „Ekstra“ buvo pirmas toks lengvas, gaivus, švelnus alus. Nežinau, ar tai galima vadinti mada, bet jis tikrai tapo lietuviško identiteto dalimi. Kaip lietuviai nuo seno žinojo Palangos duoną, taip visi nuo pirmųjų jo gamybos metų žinojo ir „Švyturio Ekstra“. Jis tapo tam tikro pasididžiavimo objektu – aukštos kokybės lietuviškas lageris. Tai ne tik alus, bet ir tam tikras kultūrinis fenomenas“, – pasakojo alaus someljė.

Jo teigimu, toks alaus pavadinimas taip pat buvo pasirinktas ne veltui – „Ekstra“ atspindėjo kokybę, reiškė geriausius ingredientus, geriausią gamybos priežiūrą, ypatingą dėmesį alaus pateikimui.

Visiškai naujas standartas

Prieš tris dešimtis metų bokalas „Ekstros“ šalies baruose kainavo apie 2 litus, tačiau jo paraugti buvo galima toli gražu ne visur.

„Ne visi barai galėjo jo ir įsigyti, nes tuo metu retas baras ar restoranas turėjo jam pilstyti reikalingas sistemas. Net ir dėl to tai buvo tikrai ypatingas alus. Ir iki tol barai turėjo įvairių alaus rūšių – tiek lietuviškų, tiek importinių – bet „Ekstra“ atnešė naują kokybės standartą. Ji buvo tiekiama statinėse, kur alus buvo sandariai uždarytas, į statines negalėjo patekti deguonies ar kokių nors bakterijų“, – tikino pašnekovas.

Šiandien tai atrodo savaime suprantama, tačiau tuomet taip tikrai nebuvo, sako J. Lingys. Jis pasakoja, kad nepriklausomybės pradžioje alus dažniausiai būdavo atvežamas sunkvežimių cisternose, iš jų perpilamas į kavinėse įrengtas talpas, tad neišvengiamai gaudavo ne tik oro, bet ir bakterijų.

„Tokį žmonės ir gerdavo – parūgusį, sugėrusį įvairius kvapus. „Ekstra“ šią problemą išsprendė – kiekvieną kartą gerdamas žinojai, kokį skonį gausi. „Ekstra“ buvo pirmas lietuviškas alus, kuris stabiliai išlaikė aukštą kokybę, o kartu su tuo atėjo ir nauja alaus kultūra – dėmesys šviežumui, pateikimui, derinimui su maistu“, – pasakojo J. Lingys.

Kartu su „Ekstra“ alumi Lietuvoje pradėjo formuotis ir nauja gėrimų vartojimo kultūra. Žmonės ėmė daugiau dėmesio skirti ne tik alaus skoniui, bet ir jo pateikimui – atsirado specialios taurės, potaurės, pradėta eksperimentuoti alų derinant su įvairiu maistu.

„Tai buvo daugiau nei tiesiog gėrimas – tai tapo patirtimi, ritualu, kurį žmonės ėmė vertinti. Galima sakyti, kad „Ekstra“ pradėjo visai naują erą, įkvėpė naują kultūrą, atnešė naujas tendencijas“, – sakė jis.