Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad natūralu jausti sudėtingesnes emocijas švenčių metu, kai pasaulyje vyksta tiek daug neramumų. Pasak specialisto, fiziškai ar emociškai pabėgti nuo šių jausmų tiesiog neįmanoma, tad reikėtų priimti juos ir pergalvoti, ką galime padaryti ar pakeisti. 

Svarbu atrasti balansą

Anot M. Kriščiūno, šventiniu periodu jaučiame labai daug kaltės, kuri gali kilti ne tik iš šeimos lūkesčių, bet ir iš darbo aplinkos ar net mūsų pačių – kodėl švenčiame, kai kitiems yra sunku? Specialisto teigimu, neretai sunkesnės emocijos užima aukštesnę poziciją nei šventiškumas, o tai gali atsiliepti ilgesniame laikotarpyje.

„Galimybė kažkuo džiaugtis ar švęsti yra vienas iš esminių dalykų, kuris mus atpalaiduoja ir suteikia energijos. Jeigu mes to atsisakome, ilgesniame laikotarpyje tampa sudėtinga pasirūpinti tiek savo gerove, tiek ir prisidėti prie gerų darbų. Svarbu atrasti balansą – neignoruoti to, kad pasaulyje vyksta neramumai, tačiau suprasti, kad tai neprivalo atšaukti visų mūsų švenčių. Reikia suprasti ir įvardinti, ką galime padaryti bei kontroliuoti – įvairiausios veiklos ar darbai leis pajausti, kad prisidėjome“, – tikino jis.

Mykolas Kriščiūnas. / „Tele2“ nuotr.

Psichologas pasakoja, kad dalis žmonių savo kalėdines premijas aukoja Ukrainai ar vietoje apčiuopiamų dovanų skiria paramą. Anot jo, natūralu ir šventiniu laikotarpiu skirti tam laiko ir dėmesio, kadangi tai mūsų gyvenimo dalis, tačiau reikėtų nepamiršti ir savęs.

Dėmesys sau ir kitiems

Anot jo, lyginimasis su kitais ir bet koks veiksmas, formuluojamas su žodžiu „reikia“ : dovanoti dovanas, greičiau dirbti ar būti su šeima, kelia įtampą, nerimą ar kaltės jausmą. Psichologas pataria atsižvelgti į tai, iš kur kyla būtent šie jausmai – ar tai yra dėl visuomenės bei artimųjų standartų, ar šiuo metu darau ne tai, ką aš norėčiau daryti. Jo teigimu, šiuo laikotarpiu reikėtų į viską žiūrėti saikingai – atsižvelgti, kas iš tiesų patinka mums, o ne lygintis su kitais ar daryti viską iš inercijos, kaltės ar kitokių emocijų.

„Kaltės jausmas gali kilti, nes leidžiame sau ilsėtis ar neskubėti šventiniu laikotarpiu, tačiau šiuo įtemptu laiku būtina atsigręžti į save ir paskirti laiko sau: pailsėti, pasilepinti geru maistu ar filmais. Lygiai taip pat svarbus ir dėmesys kitiems – moksliniai tyrimai rodo, kad pagalba ar dovanos kitiems praskaidrina nuotaiką. Tai gali būti buvimas su artimiausiais žmonėmis, aukojimas ar prisidėjimas prie socialinių veiksmų. Visa tai leidžia pasijausti kažkokio didesnio dalyko dalimi“, – teigė psichologas.

Sveika save šiek tiek „pastumti“

Pasak M. Kriščiūno, šventimas ar laikas su draugais gali pakeisti emocijas į pozityvesnę pusę, tačiau kai kuriems žmonėms tai gali tik suintensyvinti jaučiamus sunkumus. Specialistas teigia, kad šioje situacijoje svarbu atsižvelgti į save – sveika save šiek tiek išjudinti ir „pastumti“ iš to nenoro švęsti, jeigu įprastai šis laikotarpis teikdavo džiaugsmo. Tačiau reikia žinoti savo ribas ir nedaryti to per prievartą.

„Jeigu per šventes labiausiai vertiname dėmesį kitiems ar laiką su šeima, prie to ir reikėtų likti. Šie dalykai suteikia geresnių emocijų, tačiau natūralu, kad šiemet gali būti ir kitaip. Svarbiausia kalbėtis tiek su artimaisiais, tiek ir su pačiu savimi, juk pokalbiai yra nuoširdumo parodymas“, – pasakojo jis.