Vietoje siuntos – prarasti pinigai
Lietuvoje plinta itin tikroviška apgaulė – gyventojus bandoma apgauti vienos didžiausių pasaulyje siuntų tarnybų svetaine. Sukčiai siekia įtikinti aukas, kad jiems netrukus bus pristatytas siuntinys. Atsidarius netikrą nuorodą, žmogus nukreipiamas į iš pažiūros visiškai nuo originalo nesiskiriančią svetainę, kurioje prašoma prisijungti suteikiant savo el. paštą ir kitus duomenis.
„Sukčiai bando prisidengti gerai žinomos ir patikimos įmonės vardu, nes taip padidėja tikimybė įgyti žmonių pasitikėjimą. Pakliūti į tokias programišių pinkles gali būti lengva, nes puslapis atkurtas itin tikroviškai – turi visus būdingus logotipus, puikiai visiems atpažįstamas geltoną ir raudoną spalvas, veikiantį siuntų sekimo laukelį“, – pastebėjo D. Drakickas.
Anot jo, kibernetiniai nusikaltėliai šiuo metodu siekia gauti prieigą prie žmonių el. pašto adresų ir slaptažodžių informacijos per puslapyje esančius suklastotus prisijungimo duomenis. Gavęs juos, puslapis toliau vagia informaciją arba siunčia šimtus kenkėjiškų nepageidaujamų žinučių. Svetainė taip pat gali platinti kenkėjiškas programas, o tarp jų ir virusą, kuris atakuoja aukų el. pašto adresus arba jų socialinių platformų profilius bei toliau platina kenksmingą nuorodą.
„Tokiu būdu jūsų prisijungimų duomenys taip pat gali būti panaudoti ir bandant išvilioti pinigus iš jūsų banko paskyros. Dėl to labai svarbu visas savo paskyras apsaugoti stipriais slaptažodžiais“, – priminė „Tele2“ produkto vadovas.
Pakliūti į tokias programišių pinkles gali būti lengva, nes puslapis atkurtas itin tikroviškai – turi visus būdingus logotipus (...)
Kaip atpažinti padirbtą svetainę?
Anot eksperto, svarbu kritiškai vertinti visas gaunamas nuorodas tiek el. laiškuose, tiek žinutėse ar internete, net jei jas siunčia patikimi asmenys ar įmonės. Gavus nuorodą į žinomą puslapį, pirmiausia reikėtų patikrinti jo adreso juostą – neretai sukčiai naudoja suklastotą URL adresą, labai panašų į tikrosios svetainės adresą.
„Suklastotas svetaines išduoda rašybos klaidos. Be to, jei svetainė, kurioje lankotės kelia įtarimų, pabandykite jos pavadinimą įvesti „Google“ paieškoje ir įvertinkite, ar pateksite į tą patį puslapį. Adreso juostoje taip pat ieškokite pakabinamos spynos simbolio – jis parodo, ar svetainė turi galiojantį sertifikatą ir ar jūsų šioje svetainėje naudojama informacija yra saugi“, – patarė D. Drakickas.
Atidžiai reikėtų vertinti ir gaunamas SMS žinutes iš siuntų tarnybų, bankų, mobiliojo ryšio operatorių. Atkreipkite dėmesį, ar jose nėra gramatinių klaidų, ar nepadirbtas siuntėjo vardas, kuris dažnu atveju gali būti iškraipytas.
Grėsmių nemažėja
Lietuvoje kiekvieną mėnesį užfiksuojamas grėsmių skaičius nemažėja. Vien per balandžio mėnesį „Tele2“ tinkle sustabdyta daugiau kaip 51,7 mln. kibernetinių grėsmių. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.
Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusių grėsmių pirmoje vietoje atsidūrė kenkėjiškos programos (angl. „malware“), antroje – juodojo sąrašo puslapių (angl. „blacklisted pages“) atvejai, o trečioje – „fišingo“ (angl. „phishing“) atakos.
Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti ir speciali papildoma apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikro turinio domenų, o tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.
Naujausi komentarai