„Per abi įmones nuo 600 tūkst. iki dabartinių 5 mln. 5 mln. per mėnesį be PVM ir be skirstymo – tik elektra. Ką tai reiškia? Yra du variantai. Jei tai truks ilgai ir nepakelsime kainų, reiškia, bankrutuosime. Kitas variantas – kainų kėlimas“, – tv3.lt sakė D. Dundulis.

O jei norėtų išlyginti energijos kainų skirtumus, „Norfai“ tektų gerokai pakelti prekių kainas. Kai kurių produktų kaina kiltų iki 18 proc.

Elektros kainoms šokus į neregėtas aukštumas, nuostolių patiria ir elektros tiekėjai, nes privatūs klientai spėjo užfiksuoti kainą. Tuo tarpu verslas moka biržos kainą.

Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuvai labiausiai trukdo faktas, kad mes patys negaminame užtektinai konkurencingos energijos.

„Iš pradžių intensyviai dirbsime šia kryptimi ir jeigu matysime, kad rezultatai per menki, tada galvosime, ar reikia ieškoti dar vienos biržos. Mes turime užtektinai gamybos, tačiau ji yra brangi. Kol kas turime vieną kabelį su Švedija ir to kabelio neužtenka, kad elektra laisvai tekėtų ir numuštų pas mus kainas. Susidaro kainų skirtumai, tačiau problemą galėtų išspręsti papildomos jungtys. Kita vertus, mes kaip šalis turime turėti savo generaciją, konkurencingą gamybą. Einame atsinaujinančios energetikos kryptimi, tačiau tam reikia laiko. Prognozuojame, kad 2025 metais situacija pradės gerėti“, – sakė D. Kreivys.