Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 17 dieną nutarė kreiptis į ESTT prašydamas priimti prejudicinį sprendimą bylai reikšmingais klausimais. Ginčas kilo dėl tarybos skirtų tūkstantinių baudų už kartelinį susitarimą, nustatant įkainius už kai kurias notarų paslaugas.

Pasak LVAT, byloje kyla Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnio, draudžiančio konkurencijos ribojančius susitarimus ir sprendimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos, aiškinimo klausimai, todėl yra reikalinga kreiptis į ESTT.

„Byloje ginčijamais Notarų rūmų prezidiumo išaiškinimais buvo nustatytas konkretus notarų imamo atlyginimo dydis arba jo apskaičiavimo būdas. Konkurencijos tarybos vertinimu, Laikinuosiuose dydžiuose (teisingumo ministro patvirtintuose notarų atlygio dydžiuose – BNS) konkrečiai nenustatytais atvejais notarai turėtų patys spręsti dėl notaro imamo atlyginimo arba dėl jo apskaičiavimo būdo. Kyla klausimas, ar SESV straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad šių išaiškinimų tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje“, – rašoma LVAT nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2019 metų vasarį panaikino Konkurencijos tarybos 2018-ųjų balandį priimtą nutarimą dėl notarų atlyginimo dydžių, tvirtinant trijų rūšių – hipotekos, mainų ir servituto – sandorius, apskaičiavimo tvarkos.

Anot šio teismo, Notarų rūmai veikė pagal teisėtą kompetenciją, jie negalėjo būti prilyginami ūkio subjektui, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatyme, o prezidiumo nariai veikė įstatymo ribose, taikė įkainių ribas, nustatytas teisingumo ministro.

Tačiau Konkurencijos taryba šį sprendimą apskundė LVAT.

Taryba Notarų rūmams 2018 metais skyrė 88,4 tūkst. eurų baudą, o 8-iems rūmų prezidiumo nariams – nuo 100 iki 20,8 tūkst. eurų baudas. Tai buvo pirmas kartas, kai notarai nubausti už kartelinį susitarimą.

Taryba nustatė, kad Lietuvos notarų rūmai ir aštuoni notarai nustatė griežtesnę įkainių apskaičiavimo tvarką nei numatyta ministro įsakyme. Anot tarybos, taip buvo apribota notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir žmonėms pasiūlyti palankesnius įkainius.

Lietuvos notarų rūmai BNS tuomet teigė, kad tarybos sprendimas yra ideologiškai motyvuotas ir nepagrįstas, jos pareigūnai pateikė teismui neteisingus duomenis, o vėliau, tyrimo metu, padarė nemažai procedūrinių pažeidimų bei bandė nuslėpti tyrimo medžiagą nuo Notarų rūmų.

Notarų rūmų prezidiume tuomet dirbo 8 notarai: jų prezidentas Marius Stračkaitis, viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Dainius Palaima, Svajonė Šaltauskienė, Jurga Prižgintienė, Rasa Ona Inokaitienė, Asta Grambienė ir Daiva Verpetinskienė.

Didžiausia – 20,8 tūkst. eurų bauda buvo skirta D. Lukaševičiūtei-Binkulienei, M. Stračkaičiui – 3,4 tūkst. eurų, D. Palaimai – 11,1 tūkst. eurų, J. Prižgintienei – 5,2 tūkst. eurų, D. Verpetinskienei – 3,6 tūkst. eurų, R. O. Inokaitienei – 700 eurų, S. Šaltauskienei ir buvusiai prezidiumo narei Virginijai Pupkienei – po 100 eurų.

J. Prižgintienė prezidiume nebedirba, ją pakeitė Jurgita Doržinkevičienė.

Lietuvoje notarų atlyginimą tvirtina teisingumo ministras – įkainių reguliavimas leidžia notarams konkuruoti intervalų ribose ir pasirinkti atskirų paslaugų įkainių apskaičiavimą.