Tai BNS patvirtino įmonei atstovaujantis Giedrius Galdikas.
Regionų administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė pirmadienį BNS teigė, jog teismas dar negavo „Olympic Casino Group Baltijos“ skundo.
Įmonei atstovaujantis kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Henrikas Stelmokaitis BNS antradienį patvirtino, kad įmonė pirmadienį pateikė skundą teismui, tačiau daugiau detalių nepateikė.
LPT vadovas Virginijus Daukšys kovo 6 dieną pranešė, kad bauda įmonei skirta už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei azartinių lošimų įstatymų pažeidimais. Iš viso nustatyti penki pažeidimai.
„Olympic Casino Group Baltija“ kovo pradžioje teigė skųsianti teismui jai skirtą baudą, nes, anot jos, tarnybos įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos nėra susijusios nei su 2016–2021 metais galiojusiu, nei su dabartiniu reguliavimu.
Įmonės teigimu, LPT tikrinimo metu apklausė tik „Olympic Casino“ darbuotojus, o ne Š. Stepukonį ar kitus asmenis, taip pat nesiekė gauti atsakymų iš finansų įstaigų, aptarnavusių jo sąskaitas.
Įmonės teigimu, LPT tikrinimo metu apklausė tik „Olympic Casino“ darbuotojus, o ne Š. Stepukonį ar kitus asmenis (...).
Bendrovė pripažino, jog privalo tikrinti pinigų kilmę, tačiau pabrėžė, kad finansų įstaigos taip pat galėjo tikrinti, ar Š. Stepukonio pervedamos lėšos teisėtos.
Įmonė teigė neskatinusi Š. Stepukonio lošti ir kaltino LPT nenuoseklumu, neva ji baudė lošimų organizatorius už tai, kad šie atsisakė teikti paslaugas rizikingiems lošėjams.
Kaip BNS rašė anksčiau, LPT teigimu, „Olympic Casino“ nesiėmė pakankamų priemonių, kad nustatytų Š. Stepukonio pinigų kilmę. V. Daukšio teigimu, kliento operacijų stebėsena bendrovėje buvo formali, ji nesiėmė veiksmų analizuoti operacijas ar apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Anot FNTT, patikrinimo metu bendradarbiavimas su bendrove buvo sudėtingas, ji mėgino vilkinti procesus, teikė neišsamius atsakymus į užklausas.
LPT duomenimis, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio – nuo kada lošimų bendrovės Lietuvoje nebegali skirti savo klientams paskatinimų, kuriuos šie vėliau praloštų.
Anot LPT, prieš įsigaliojant šiam sugriežtinimui Š. Stepukonio virtualūs lošimai iš Lietuvos buvo perkelti į Estiją, kur ir toliau buvo leidžiama skatinti lošėjus, taip išvengiant Lietuvos reguliuotojo priežiūros.
Tarnybos vertinimu, per tą laiką Š. Stepukonis padarė žalos už 6,4 mln. eurų.
Teisėsaugos teigimu, buvęs „BaltCap“ partneris iš viso galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų.
Naujausi komentarai