„Bendrovė teismui skųs Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą. LPT įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos nėra niekaip susijusios nei su 2016-2021 metais galiojusiu, nei su dabar galiojančiu reguliavimu“, – teigiama „Olympic Casino Group Baltija“ pranešime. 

LPT vadovas Virginijus Daukšys ketvirtadienį pranešė, kad bauda įmonei skirta už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei azartinių lošimų įstatymų pažeidimais. Iš viso nustatyti penki pažeidimai. 

„Esame keistoje situacijoje, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai Š. Stepukoniui, o be teismo kalta pripažįstama lošimus organizavusi bendrovė“, – pranešime teigė „Olympic Casino“ direktorius Tomas Palevičius.  

Įmonės teigimu, LPT tikrinimo metu apklausė tik „Olympic Casino“ darbuotojus, o ne Š. Stepukonį ar kitus asmenis, taip pat „nesiekė gauti reikšmingų atsakymų“ iš finansų įstaigų, aptarnavusių jo sąskaitas.

Pasak bendrovės, tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad „Olympic Casino“ tinkamai nevykdė savo pareigų: „LPT įvardijami reikalavimai net nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose.“

Bendrovė pripažino, jog yra įpareigota tikrinti pinigų kilmę, tačiau pabrėžė, kad finansų įstaigos taip pat galėjo tikrinti, ar Š. Stepukonio pervedamos lėšos teisėtos.

Esame keistoje situacijoje, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai Š. Stepukoniui, o be teismo kalta pripažįstama lošimus organizavusi bendrovė.

„Negali atsitikti taip, kad finansinėse įstaigose ir pačiame „BaltCap“, kuris taip pat yra įpareigotasis subjektas, kurie turi ne tik didesnius resursus, atsakomybes ir pareigas tikrinti tų pinigų kilmę, viskas buvo teisėta, tačiau pinigams pasiekus lošimų įmonę, jie tapo neteisėtais“, – teigė „Olympic Casino“.

Įmonė teigė neskatinusi Š. Stepukonio lošti ir kaltino LPT nenuoseklumu, neva ji baudė lošimų organizatorius už tai, kad šie atsisakė teikti paslaugas rizikingiems lošėjams.

„Skatinimas lošti, dar kitaip vadinama „bonusų“ sistema buvo oficialiai leidžiama ir buvo neatsiejama žaidimo dalis. Tai buvo taikoma ne išskirtinai vienam asmeniui“, – sakė T. Palevičius.

Bendrovė taip pat paneigė, jog sąmoningai vilkino atsakymus į LPT užklausas – anot jos, tarnybos prašoma informacija būdavo pateikiama per kelias dienas.

Kaip BNS rašė anksčiau, LPT ketvirtadienį pranešė nustačiusi, kad „Olympic Casino“ nesiėmė pakankamų priemonių, kad nustatytų Š. Stepukonio lošimams naudotų pinigų kilmę. V. Daukšio teigimu, kliento operacijų stebėsena bendrovėje buvo formali, ji nesiėmė veiksmų analizuoti operacijas ar apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Anot FNTT, patikrinimo metu bendradarbiavimas su bendrove buvo sudėtingas, ji mėgino vilkinti procesus, bendrovė teikdavo neišsamius atsakymus į užklausas.

LPT duomenimis, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio – nuo kada lošimų bendrovės Lietuvoje nebegali skirti savo klientams paskatinimų, kuriuos šie vėliau praloštų.

Anot LPT, prieš įsigaliojant šiam sugriežtinimui Š. Stepukonio virtualūs lošimai iš Lietuvos buvo perkelti į Estiją, kur ir toliau buvo leidžiama skatinti lošėjus, taip išvengiant Lietuvos reguliuotojo priežiūros.

Tarnybos vertinimu, per tą laiką įtariamasis padarė žalos už 6,4 mln. eurų..

Teisėsauga ketvirtadienį pranešė, jog buvęs „BaltCap“ partneris iš viso galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų.