Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai, orlaivių judėjimo piko metu komerciniai ir delegacijų lėktuvai Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3–4 minutes.

Nusileidus NATO viršūnių susitikimo delegacijų lėktuvams, skrydžiai Vilniuje buvo ribojami nuo liepos 11-osios vidurdienio iki liepos 12-osios 16 val. Pasak oro uostų, išimtis buvo padaryta tik vienam iš Lenkijos delegacijos lėktuvų, kuriuo atskrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kauno oro uostas taip pat priėmė daugiau lėktuvų nei įprastai, nes greta įprastai vykstančių komercinių skrydžių nepertraukiamai vyko ir delegacijų orlaivių pasitikimai, pakilimai. Be to, Kauno oro uoste nebuvo uždaryta oro erdvė, todėl visi procesai vyko nepertraukiamai visas dienas.

„Aktyviai daugiau negu pusmetį ruošiantis renginiui buvo apgalvotas kiekvienas žingsnis ir detalė, sustyguota ir suderinta gausybė procesų, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygmens saugumas ir operacijų efektyvumas. Vilniaus oro uostas priėmė visus numatytus orlaivius, tarp kurių buvo net patys didžiausi, – pranešime cituojamas laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Vidas Kšanas. – Negana to, tiek Vilniuje, tiek Kaune iki planuoto laikino oro erdvės uždarymo vykdyti komerciniai skrydžiai“.

„Išlydėję paskutines delegacijas, galime konstatuoti, kad jokių reikšmingų problemų nekilo ir bendradarbiaudami išlaikėme šį svarbiausią egzaminą“, – teigė jis.

Pasak pranešimo, nemaža dalis NATO svečių lėktuvų buvo didieji orlaiviai, oro uostuose priskiriami E ir F kodo raidėms. Pavyzdžiui, tokie JAV vadovą gabenantis „Air Force One“ ir jį lydintys specialūs orlaiviai arba dar didesnis „Boeing 747-8I“, kuriuo atskrido Pietų Korėjos prezidentas. Jie Lietuvos oro uostuose įprastai lankosi rečiau.

Kauno oro uoste vienas iš labiausiai išskirtinių priimtų orlaivių buvo Japonijos delegacijos „Boeing 777“.

Dar gerokai prieš renginį, atsižvelgiant į intensyvų srautą ir specialių lėktuvų parametrus, oro uostuose buvo tvarkomi aerodromų takai, paruošta vietos keliems šimtams limuzinų ir kitų transporto priemonių, sustyguoti kiti techniniai procesai.

„Su mumis bendradarbiavę valstybių partnerių saugumo ekspertai teigė, kad pastebėjo ir kiekviename žingsnyje jautė aukščiausią profesionalumo lygį“, – sakė V. Kšanas.

NATO viršūnių susitikime liepos 11–12 dienomis dalyvavo kelios dešimtys užsienio valstybių delegacijų – iki 3 tūkst. svečių, bei maždaug 2 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Vilniaus oro uoste renginio metu buvo įsteigtas specialus centralizuotas procesų valdymo centras, kuriame tiesiogiai dalyvavo oro uostų specialistai, orlaivių antžeminio aptarnavimo tarnybos „Litcargus“ ir „Baltic Ground Services“ (BGS), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos, užsienio šalių saugumo specialistai, Oro navigacijos atstovai.

Iš anksto buvo parengti ir aptarti įvairūs veiklos scenarijai. Vilniaus ir Kauno oro uostuose veikė specialios oro gynybos sistemos, dronų sekimo ir neutralizavimo įranga, snaiperiai, veikė ir kitos saugumo priemonės.

Nors pagrindinis krūvis renginio metu teko Vilniaus ir Kauno oro uostams, į procesą įsijungė ir Palangos oro uosto komanda.