Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį pranešė apie su Ukrainos įmone pasirašytą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant sprogmenų gamyklą ir išplatino nuotrauką, kur matomi parašus dedantys viceministrė Erika Kuročkina ir Ukrainos įmonės atstovas.
Konkreti įmonė pranešime nebuvo įvardyta.
Pasinaudodama dirbtinio intelekto įrankiu, leidžiančiu atpažinti žmonių veidus iš nuotraukų, BNS nustatė, kad minimas asmuo yra ukrainietis Oleksandras Blankas.
Viešai prieinamų Ukrainos registrų duomenimis, jis yra pernai vasarą įsteigto Specialiosios chemijos centro vadovas.
Apie tai, kad būtent O. Blankas pasirašė minimą protokolą, BNS patvirtino ir vienas apie situaciją žinantis Lietuvos valstybės tarnautojas.
Vieną darbuotoją turinčio Specialiosios chemijos centro įstatinis kapitalas siekia apie milijoną Ukrainos grivinų arba 22 tūkst. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad sprogmenų gamyklos statybos turėtų prasidėti kitąmet.
Ministrė Aušrinė Armonaitė BNS atsisakė komentuoti tokios įmonės galimybes statyti tokią gamyklą ir vystyti veiklą.
„Negaliu pakomentuoti. Vyksta investicijų patikra, yra visos procedūros Lietuvoje, netgi labai sugriežtintos po karo pradžios“, – sakė ministrė.
Pasak jos, šiuo metu su įmone nėra deramasi apie galimą Lietuvos prisidėjimą prie projekto.
Būsimos gamyklos vieta taip pat nebuvo įvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus būsimiems investuotojams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis BNS teigė, kad Upytė yra „viena iš galimų lokacijų“ šalia „eilės kitų“ potencialių vietų gamyklos statyboms.
A. Armonaitė sakė, kad minimi sklypai kol kas nėra numatyti konkrečiam investiciniam projektui.
„Jie yra rezervuojami tam, kad kai atsirastų konkretus projektas, būtų greitos procedūros“, – kalbėjo ministrė.
„Kol kas tas projektas yra pačioje įžanginėje stadijoje, tai apie jokius sklypus negali būti nė kalbos“, – pridūrė ji.
Sutartį pasirašiusi ekonomikos viceministrė E. Kuročkina pranešime sakė, kad nauja sprogmenų gamykla yra vienas iš kelių Lietuvos ir Ukrainos planuojamų bendrų gynybos projektų.
Kol kas tas projektas yra pačioje įžanginėje stadijoje, tai apie jokius sklypus negali būti nė kalbos.
Pasak ministerijos, RDX arba cheminio elemento heksogeno sprogmenys pasižymi greita detonacija, didele sprogstamąja galia, yra brizantiški.
Jie skirti įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai, gali būti naudojami vieni arba maišomi su kitomis sprogstamosiomis medžiagomis.
Apie savo planus Lietuvoje šiemet paskelbė dar du gynybos pramonės investuotojai iš užsienio.
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje pasirašytas memorandumas su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“, ji Giraitės ginkluotės gamyklos teritorijoje Kauno rajone iki 2026-ųjų vidurio ketina įdiegti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją.
Tuo metu Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Radviliškio rajone ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
Be to, valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas“ ketvirtadienį paskelbė už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statysianti trotilo (TNT) gamyklą.
Naujausi komentarai