Pakuočių atliekų tvarkymo skandalo įkaitais tapo daugiau kaip 1,2 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų - įmonėms, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizaciją, gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos įmonės "Metrail" išrašytus dokumentus, liudijančius apie pakuočių sutvarkymą 2013 metais, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Žaliojo taško" generalinis direktorius Kęstutis Pocius neįvardija bendrovių, kurioms gali reikėti kloti solidžiausias sumas, o Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė tarp tokių bendrovių mini alaus gamintoją "Volfas Engelman", "Marijampolės pieno konservus", "Tegra state", "Litegrą". Pasak jos, trečdalį 3,5 mln. eurų sumos tektų sumokėti penkioms įmonėms, o solidžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti vienai organizacijos narei, siekia apie 0,5 mln. eurų. Ji teigia, kad jei teks mokėti mokestį, organizacija ketina išsireikalauti jį iš atliekų tvarkytojos "Metrail", nes tokia sąlyga numatyta sutartyse su atliekų tvarkytoja.

Dienraščio kalbinti gamintojai ir importuotojai kol kas nekomentuoja, kokią sumą kuriam gali reikėti sumokėti ir kokią įtaką baudos padarytų įmonių veiklai bei prekių kainoms. Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, kad dėl padėties, į kurią pakliuvo pulkas šalies įmonių, kaltė tenka ir Aplinkos ministerijai - ji tinkamai neprižiūrėjo atliekų tvarkytojų ir gamintojų organizacijų.