Darbuotojui – 150 kv. metrų

Nuo šių metų pradžios Palangoje registruoti 292 bedarbiai, kuriems teko laimė apsilankyti kurorto darbo biržos rezidencijoje, savo modernumu ir erdvėmis (bendras plotas – 1,2 tūkst. kv. m) nenusileidžiančiai padoriai ministerijai.

Prieš dešimtmetį, rengiant statinio projektą buvo atsižvelgta, kad klientui, tai yra bedarbiui, būtų patogu ieškoti darbo, todėl pirmajame aukšte – 400 kv. metrų salėje įrengtas Informacijos ir konsultacijų centras, antrajame įkurtos mokymo klasės, konferencijų salės, o trečiajame – darbo biržos administracija.

Pradžioje planuota, kad pastate dirbs apie 20 žmonių, tačiau niekada ten jų tiek nedirbo.

Po pastarosios optimizacijos Palangos darbo biržoje liko 8 darbuotojai, kurių kiekvienas darbo vietai turi po pusantro šimto kvadratinių metrų ploto.

Darbovietėje nepasiklysta?

Šmaikštaujama, kaip savo darbovietėje darbo biržos darbuotojai nepasiklysta, juolab juos atranda interesantai, kurių ten irgi ne itin gausu.

Pavyzdžiui, vasarį darbo ieškojo 131 palangiškis (per dieną vidutiniškai po 6).

Per tą mėnesį Palangos darbo biržos darbuotojai įdarbino 75 asmenis, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (veikiausiai viešuosius darbus) nusiuntė 15 žmonių, į profesinį mokymą – 8 asmenis.

Kadaise žurnalistams Palangos darbo biržos vedėja Rita Kivytaitė sakė, jog "ne darbuotojams, o klientams šitą pastatą stato", tačiau situacija čia liūdnesnė nei tuštėjančioje kaimo pagrindinėje mokykloje, kur vienas mokytojas tuo pat metu veda pamoką keturioms klasėms.

Šis Palangos paminklas nedarbui ir, kaip paaiškėjo, neūkiškumui, pastatytas už ES pinigus, duris atvėrė 2009 m. birželio 1-ąją ir neracionaliai eksploatuojamas jau aštuntus metus.

Susizgribo taisyti situaciją

Paklaustas, kaip vertina tokį kolegų neūkiškumą Palangoje, nuo 2011-ųjų Klaipėdos teritorinei darbo biržai vadovaujantis palangiškis Mindaugas Skritulskas ironizavo: "Norite, kad ten dirbtų daugiau darbuotojų?"

Jis dienraščiui paaiškino, kad Palangos darbo biržos pastatas buvo projektuotas ir pastatytas dar tada, kai sistemoje nebuvo atlikta reorganizacija, tada Lietuvoje veikė 46 darbo biržos, dabar liko 10 teritorinių padalinių su jiems pavaldžiais skyriais.

"Šitas pastatas buvo projektuojamas 19 darbuotojų. Bet dabar tokia situacija, kad darbo birža reorganizuota, optimizuotas valdymas, ir žmonių skaičius sumažintas. Tokią situaciją aš radau atėjęs. Sutinku, kad projektuoti galėjo kitaip, racionaliau išdėstyti patalpas. Bet ne aš sukūriau tą situaciją. Mes tą matome ir sprendžiame. Šiandien viskas yra parengta, kad čia įsikeltų Palangos "Sodros" skyrius, kad pastatas būtų išnaudotas optimaliau. "Sodros" skyrius turėtų įsikelti į trečiąjį aukštą, visi kabinetai bus užimti", – tikino M.Skritulskas.

Esą panaši situacija buvo ir Šilutės darbo biržos skyriuje, ten buvo laisvų patalpų, todėl pasirašyta panaudos sutartis su Probacijos tarnyba ir jai perleisti trys kabinetai.

Keista, kad tik dabar suskubta racionaliau išnaudoti valstybės turtą.

Situaciją lemia specifika?

Pasak M.Skritulsko, Palangos darbo biržos pastato išlaikymas esą nėra labai brangus, nes statinys modernus.

Atsižvelgiant į pastato plotą, išlaidos komunalinėms paslaugoms esą nėra didelės.

Tačiau konkrečių skaičių Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovas nurodyti negalėjo, bet užsiminė, kad žiemos metu šildymas per mėnesį kainuoja iki tūkstančio eurų.

M.Skritulsko teigimu, Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyriuose dirba mažiau žmonių nei, pavyzdžiui, Panevėžio teritorinėje darbo biržoje.

"Kalbant apie Palangą, aptarnaujamų klientų skaičių lemia kurorto specifika. Vasaros metu bedarbių sumažėja, o žiemą padaugėja. Palangoje nedarbas šiuo metu gal kiek didesnis nei šalies vidurkis. O visuose Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyriuose vienam darbuotojui tenka vidutiniškai 300–400 interesantų per mėnesį, kai Vakarų Europos šalių vidurkis – 150 klientų, tenkančių vienam darbo biržos darbuotojui", – dėstė M.Skritulskas.

Laikosi neūkiškumo tradicijų

Tačiau tai nekeičia situacijos, kalbant apie neracionalų valstybinio turto naudojimą.

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas aiktelėjo išgirdęs, jog vienam Palangos darbo biržos darbuotojui tenka po 150 kv. metrų ploto darbo vietai.

"Vienas kvadratinis metras kainavo apie 2 tūkst. eurų. Įsivaizduojate, kokį turtą valdo šios įstaigos žmonės? Stebina tik tai, kad vadovai, matydami tokį dalyką, tiek metų nieko nedarė. Juk galima buvo išnuomoti dalį patalpų kokioms organizacijoms ar įstaigoms, kai prasidėjo tas tuštėjimo metas. O dabar visa tai atrodo ne tik neracionalu, bet ir neatsakinga", – mano R.Vaitiekūnas.

Visa tai atrodo ne tik neracionalu, bet ir neatsakinga.

Esą bet kurio verslininko požiūris yra kitoks nei valstybininko, išlaikomo iš šalies biudžeto.

Verslininkas skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks kiekvienas jo biuro kvadratinis metras. Todėl Palangos darbo biržos atvejis stulbina.

"Kokio dydžio darbo vieta reikalinga žmogui? Daugiausia 20 kv. metrų, vadinasi, likę 130 kv. metrų, kalbant apie Palangos darbo biržą, yra reprezentatyvūs ir niekuo nepateisinami. Juk kainuoja jų išlaikymas, o mokama už juos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tie kvadratiniai metrai turi nešti socialinę naudą, tai turi kažkaip atsipirkti", – dėstė R.Vaitiekūnas.

Rinkodaros specialistas pastebi, kad Palangoje yra ir daugiau valstybei priklausančių pastatų, kurie naudojami neracionaliai.

"Pavyzdžiui, pastatė monstrą, 2,2 tūkst. vietų koncertų salę, o komunikacinių erdvių, kur žmonės galėtų pabendrauti ar kavos išgerti, nėra. Aš jau nekalbu apie kitus jų pastatytus keistus objektus, kad ir mineralinio vandens biuvetę (statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo – A.D.), ten jau ketvirti ar penkti metai niekas neįrengta", – stebėjosi R.Vaitiekūnas.

Palangos darbo biržos rodikliai

Nuo metų pradžios Palangos darbo biržoje įregistruoti 292 ieškantys darbo asmenys.

Vasarį įdarbinti 75 bedarbiai, sausį – 81 asmuo.

Palyginti su praėjusių metų sausio–vasario mėnesiais, šiuo metu bedarbių yra 7 proc. daugiau.

2017 m. vasario 28 d. Palangos darbo biržoje buvo įregistruoti 893 ieškantys darbo asmenys.

Iš jų – 441 (49,4 proc.) moteris ir 452 (50,6 proc.) vyrai.

Nuo metų pradžios Palangos darbo biržos skyriuje neišduotas nė vienas leidimas įdarbinti užsieniečius.