„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas antradienį BNS sakė, jog įstaiga buvo apribojusi Š. Stepukonio naudojimąsi „Payseros“ sąskaita, tačiau, pasak jo, gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) raštą, kad pažeidimų nenustatyta, apribojimai buvo panaikinti.

Jis teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija teigė, kad jų kilmė pagrįsta.

„Į FNTT kreipėmės ne vieną kartą, ne dėl vieno atvejo, dėl daugelio jų. Beveik visada gaudavome atgal standartinį procesą, kad kilmė yra pagrįsta, arba pinigai aišku, iš kur. Mes, kaip finansų įstaiga, neturime teisės įstatymiškai tų pinigų užlaikyti ar savaip interpretuoti ir daryti išvadas. Kažkokių indikacijų negavome, dėl to nieko daugiau ir nedarėme, bet patikrinimai buvo pastovūs“, – LRT radijui sakė M. Plančiūnas.

„Š. Stepukonio atliekamos finansinės operacijos buvo atidžiai stebimos ir dėl jų buvo atlikti keli vidiniai tyrimai. Jų metu kliento buvo prašoma atsiųsti dokumentaciją, reikalingą pagrįsti atliekamą finansinę veiklą, vykdoma kliento finansinės veiklos analizė, informacija apie pastebėtą įtartiną veiklą ir operacijas perduota teisėsaugos institucijoms bei Lietuvos bankui“, – antradienį išplatintame pranešime teigė M. Plančiūnas.

Mes, kaip finansų įstaiga, neturime teisės įstatymiškai tų pinigų užlaikyti ar savaip interpretuoti ir daryti išvadas.

Pirmadienį jis BNS sakė, jog „Paysera“ anksčiau iš institucijų nebuvo gavusi informacijos apie galimus Š. Stepukonio nusižengimus.

Įstaigos vadovas neatskleidė, kokios apimties lėšos ir kur konkrečiai buvo pervedamos iš Š. Stepukonio sąskaitos, tačiau, jo teigimu, „Paysera“ pastaruoju metu gauna daug įvairių užklausų.

Lietuvos bankas BNS pirmadienį pranešė kreipęsis į „Paysera LT“ ir nurodęs pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš Estijos priežiūros institucijos prižiūrimos „BaltCap“. Gavus atsakymus, LB vertins tolesnius veiksmus įstaigos atžvilgiu.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. 

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje tyrimą atliekanti FNTT ir jį kontroliuojanti Europos prokuratūra daugiau informacijos apie tyrimą žada pateikti šią savaitę.

Europos prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.