„Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute socialiniame tinkle pasidalijo picerijos atstovai.

„Galės (ateiti, – aut. past.) visi, bet pasiskiepiję turės prisiimti atsakomybę, kad neturės mums pretenzijų, nes mūsų picerijoje bus visi nepasiskiepiję“, – portalo žurnalistams teigė picerijos savininkas Mantas Zemeckas.

Feisbuko nuotr.

Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!

Žmogiška ar neatsakinga?

Pasak pašnekovo, mintis nuo rudens vidurio priimti nepasiskiepijus klientus kilo iš elementaraus žmogiškumo. „Mes negalime absoliučiai visi nusisukti nuo tų žmonių, mes turime juos išgirsti, jie turi savo argumentus. Kiekviena pusė turi savo argumentus. Jei mes, visos maitinimo įstaigos Lietuvoje, priimsime tik dalį žmonių, o visus kitus paliksime... Trumpai pasakius – kažkada visa tai baigsis, bet man visada kyla klausimas: kaip mes toliau gyvensime, jeigu dabar vieni į kitus taip žiūrime? Apie kažkokią valstybės vienybę ar kažkokį bendrą tikslą mes nebegalime diskutuoti. Mums reikėtų susėsti, kažkaip draugiškai išsiaiškinti mūsų požiūrį vienas į kitą ir t. t.“, – vardijo vyras.

Tačiau ar įmonė, priėmusi socialiniame tinkle paskelbtą sprendimą, nepažeis Vyriausybės numatytų nutarimų? „Šiai dienai aš manau, kad nepažeisime, nes pas mus bus visi nepaskiepyti. Pagrinde mūsų valstybėje yra nurodyti tokie aktai, kad mūsų valstybė nori apsaugoti pasiskiepijusius žmones. Tai pats žmogus, nutaręs nesiskiepyti, priėmė tam tikrą sprendimą. Jis bus supažindintas su taisyklėmis, kurios bus ant durų ir aš manau, kad šiai dienai neturėsime, bet nesu visažinis ar teisininkas, tai matysime. Jeigu mes matysime, kad teisiškai to nebegalime padaryti, darysime taip, kaip darėme per pirmą karantiną – paprasčiausiai mes nieko neleisime į vidų, prekiausime tik maistu išsinešimui ir pristatymu“, – apie galimą ateitį kalbėjo M. Zemeckas.

Paprašytas dar kartą patikslinti, ar nuo rugsėjo vidurio picerijoje klientų bus reikalaujama galimybių paso, pašnekovas buvo kategoriškas – to daryti įmonė neplanuoja. „Jeigu mes negalėsime laikytis to, ką vakar paskelbėme (šiai dienai galime, bet jeigu kažkas pasikeis), mes rugsėjo 14 dieną būsime uždaryti. Mes neįleisime nei su pasais, nei be pasų absoliučiai nieko. Mes nedirbsime viduje. Teiksime maistą, kaip per pirmą karantiną, žmonės užsisakys – galės ateiti ir pasiimti arba mes pristatysime į namus“, – savo nuomonės laikėsi įmonės savininkas.

Sulaukė palaikymo

Kažkada visa tai baigsis, bet man visada kyla klausimas: kaip mes toliau gyvensime, jeigu dabar vieni į kitus taip žiūrime?

Pašnekovas atviras – po sprendimo rudenį aptarnauti ir nepasiskiepijusius klientus, picerija sulaukė ypatingo palaikymo. „Tokio palaikymo negalėtum susapnuoti. Labai daug asmeninių žinučių. Į mus jau kreipėsi apie 30 įmonių, kurios prašo pasidalinti tais teisės aktais, kuriais mes vadovausimės, nes jie irgi nori priimti tuos pačius sprendimus kaip ir mes. Kai kurios – tikrai visai didelės įmonės. Manau, kad prie mūsų prisijungs daugiau įmonių“, – teigė picerijos savininkas.

Anksčiau buvo geriau?

Kaip portalo žurnalistams pasakojo vyras, picerijos atidarymo mintį pasufleravo į šeimą atėjęs pagausėjimas. „Sūnaus gimimo proga atidarėme verslą. Mums gimė Gustukas, tai 2018 metais atidarėme šeimos verslą. Manome, kad Lietuvoje išlaikysime tik vieną „Gustuką“, kaip ir vieną sūnų turime“, – portalo žurnalistams pasakojo pašnekovas.

„Ilga istorija, bet esmė tokia – dar vadovaujant buvusiai valdžiai karantiną išgyvenome super gerai, nes turėjome kompensacijų už nuomą. Tai mums yra svarbiausia. Įsivaizduokite, jeigu mes negalime klientų priimti į vidų, o už nuomą turime mokėti pilną kainą. Taip pat, jeigu išsinuomotumėte dviejų kambarių butą, jums vienu kambariu neleistų naudotis, bet vis tiek turėtumėte mokėti pilną kainą. Žiauriai nesąžininga. Pirmą (karantiną, – aut. past.) mes išgyvenome, nes turėjome kompensaciją už nuomą, mums nebebuvo papildomų kaštų. O dabar kas vyksta... Mūsų pažįstamų rate labai daug bankrotų, žmonės nebeišsilaiko. Visa atsakomybė, visi kaštai yra sukelti ant mūsų – darbdavių. Tikrai nesitikėjau, kad taip visiems aplinkiniams gali būti sunku. Ir taip mes dabar visi negatyvūs, bet ir verslo atmosfera... Kokia nežinomybė mūsų laukia. Jeigu mes viduje nebegalėsime prekiauti, automatiškai turime atleisti pagalbinius darbuotojus, padavėjas. Vėl Darbo biržoje armija žmonių. Labai daug negatyvumų. Slegia žmones tie dalykai, kažkaip galėtume žmogiškiau į visą tai žiūrėti“, – situaciją komentavo M. Zemeckas.

Freepik.com nuotr.

Mūsų pažįstamų rate labai daug bankrotų, žmonės nebeišsilaiko. Visa atsakomybė, visi kaštai yra sukelti ant mūsų – darbdavių.

Pašnekovas neabejoja, kad Vyriausybės priimti nutarimai dėl galimybių paso visuomenei turės neigiamą įtaką. „Vienareikšmiškai. Įsivaizduokite, visi tie gąsdinimai, kiekvieną dieną vis kažkas baisiau. Žmonės ir taip po karantino... Mes jau norime kažkokio aiškumo, pagarbos. Aš paskutiniu metu tikrai nebesijaučiu žmogus. Aš dabar, pavyzdžiui, esu jaunas žmogus, nepasiskiepijęs. Žinau, kad nuo rugsėjo 14 d. negalėsiu eiti į „Akropolį“, į kiną su savo šeima. Yra tokių dalykų, kad, atrodau kaip koks nusikaltėlis“, – kalbėjo vyras.

Kaip ir minėjo Mantas, jis – nepasiskiepijęs, tačiau to artimiausiu metu daryti ir neplanuoja. „Esu jaunas, sportuojantis žmogus. Aš nematau prasmės. Čia, aišku, mano asmeninė nuomonė. Pas mus įmonėje pusė žmonių pasiskiepiję, pusė ne. Mes turime 60 darbuotojų. Bet mes gražiai sugyvename. Žmogus norėjo (pasiskiepyti, – aut. past.) dėl savo sveikatos, dėl jo saugumo. Mes tolerantiški žmonės. Yra žmonių, kurie nenori (skiepytis, – aut. past.), paprašė testuotis, jie dabar testuojasi. Mes tai priimame. Pasidarėme antikūnų testą. Galvoju, kad žmogiškai ieškant spendimų, jie visada atsiras“, – tikino picerijos savininkas.

Kas užtikrins taisyklių laikymąsi?

Portalo žurnalistai dėl šios situacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Ar nuo rugsėjo 14 d. įleisdama nepasiskiepijusius žmones picerija nepažeis Vyriausybės nustatytų nutarimų? Ir kas gresia įmonėms, kurios nuo rugsėjo vidurio teiks paslaugas žmonėms, kurie neturi galimybių paso?

Galvoju, kad žmogiškai ieškant spendimų, jie visada atsiras.

„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje visiems galioja tie patys teisės aktai. Jeigu jie pažeidžiami, pažeidėjas atsako pagal įstatymą“, – redakcijai atsiųstame laiške rašė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė portalo žurnalistams teigė, kad toks picerijos sprendimas yra panašus į viešųjų ryšių akciją.

„Nevertinsime tokių pareiškimų, nes nelabai čia yra ką vertinti. Panašu į viešųjų ryšių akciją. Dėl sprendimų – jie priklauso nuo politikos formuotojų. Galutinių dar nėra. Dėl to turės apsispręsti Vyriausybė. Kai bus aiškūs sprendimai, tada bus galima apie juos kalbėti. Patikrinimus tokiose įstaigose atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ne NVSC“, – situaciją komentavo J. Petravičienė.

Primename, kad už teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą juridiniams asmenims Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų baudos.

Be galimybių paso – ribotos paslaugos

Kaip jau rašyta trečiadienį, paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.

Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.

Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.

Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.

Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.