Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, PMI Europos regiono prezidentas Massimo Andolina išskirtiniame „Delfi“ interviu sako, kad kompanija šalyje turi naują misiją.
Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva žengė naujo ekonominio raidos etapo link – pasitraukė iš Sovietų Sąjungos planinės ūkio sistemos ir ėmė kurti rinkos ekonomiką. Šalies durys atsivėrė Vakarams, o centralizuotas ūkio valdymas užleido vietą laisvosios rinkos principams. Lietuvai teko svarbi atsakomybė – suformuoti naujus ekonominius pagrindus, kurių vienas pamatinių tikslų buvo pritraukti užsienio kapitalą ir skatinti prekybinius ryšius su užsienio rinkomis.
Tačiau šiandien Lietuvą ir visą regioną užgriuvo nauji iššūkiai – geopolitinė įtampa, saugumo grėsmės ir būtinybė stiprinti gynybinius pajėgumus. Šios aplinkybės vėl iškelia ekonomikos svarbą – stipri ir konkurencinga šalies ekonomika tampa neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi. Tad specialiame „Delfi“ interviu su M. Andolina aptariame Klaipėdos fabriko perspektyvą – ar jis tebėra svarbus objektas bendrovės ateities vizijose, kokia ateitis jo laukia ir kaip bendrovė, veikdama Lietuvoje, gali padėti spręsti šalį užgriuvusius sunkumus.
– Noriu su jumis pasikalbėti apie Lietuvos ateitį, nes PMI buvo pirmasis užsienio investuotojas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau, kalbėdami apie ateitį, turime kalbėti ir apie istoriją. Kodėl nusprendėte investuoti į Lietuvą daugiau nei prieš 30 metų? Kuo mūsų šalis išsiskyrė Baltijos regione? Kodėl Lietuva?
– Tai buvo teisingas sprendimas, ar ne?
– Taip, be abejonės.
– Mes investavome į šią šalį tuo metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Žinojome, kad tai šalis, kurioje gyvena labai labai kvalifikuoti žmonės, ir tai buvo gera galimybė įsigyti verslą, kuris turėjo prasmę iš ekonominės pusės. Ir tai tikrai buvo prasminga, nes žinojome, kad galėsime tuo pagrindu kurti ateitį ilgalaikėje perspektyvoje.
Jeigu pažvelgsime į dabartį, manau, kad sąlygos iš esmės tokios pačios kaip tada – šįkart, kaip ir prieš 32 metus, Lietuvai reikia stiprinti savo gebėjimą apsiginti, o tai reiškia – dar labiau stiprinti ekonomiką. Ir aš manau, kad mes vis dar atliekame vaidmenį šioje Lietuvos kelionėje – per investicijas, per kuriamas darbo vietas, per mokesčius, kuriuos mokame.
– Iš to, ką sakote, suprantu, kad neplanuojate palikti Lietuvos, nes, kaip minėjote, atsižvelgdami į geopolitinį kontekstą, savo investicijomis norite padėti Lietuvai?
– Na, mes esame Lietuvoje jau 32 metus ir mūsų laukia ilga kelionė. Ši kelionė – tai mūsų siekis padaryti taip, kad cigaretės atsidurtų muziejuose. Tą darydami, kaip matote, mes į rinkas atnešame daug naujovių – naujų produktų, kurie turi būti kažkur gaminami.
Prieš daugelį metų aš vadovavau gamybos padaliniui, ir viena iš strategijų, prie kurios kūrimo prisidėjau, buvo tokia: užuot statę visiškai naujas gamyklas nuo nulio, mes siekėme palaipsniui pertvarkyti jau turimas. Kad galėtume tai įgyvendinti, turime užtikrinti, jog bedūmiai produktai išliktų ir populiarėtų. Norint tai pasiekti, reikia, kad ir toliau galėtume pasikliauti savo partneriais, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausybe, kurių balsas būtų girdimas tarptautiniu mastu. Tad kol tai vyksta ir kol tai darome sėkmingai, Klaipėdos fabrikas turi ateitį.
Žinoma, iššūkių yra. Šiuo metu Briuselyje svarstoma Akcizų direktyva, taip pat netrukus, po kelių savaičių, Ženevoje vyks Pasaulio sveikatos organizacijos šalių konferencija, o kitais metais bus svarstoma Tabako gaminių direktyva. Visa tai – iššūkiai ir kartu ateities galimybės. Viskas priklauso nuo to, kaip valstybės narės sugeba išgirsti ir išreikšti savo balsą.
Tad per kiekvieną dialogą su Lietuvos vyriausybe mes pabrėžiame būtent tai. Ir turiu pasakyti, kad esu labai dėkingas Lietuvos vyriausybei – ji šį vaidmenį tikrai atlieka.
– Vadinasi, jie padeda jums klestėti, ar taip? Nes, kaip žinome, kartais vyriausybės nebūna itin draugiškos verslui, turint omenyje įvairias biurokratines kliūtis ir pan. Tad Lietuvoje jūs jaučiatės užtikrintai?
– Leiskite šiek tiek perfrazuoti jūsų klausimą. Jie dalijasi su mumis bendra vizija ir padeda tą viziją įgarsinti įvairiuose tarptautiniuose forumuose, kuriuose dalyvauja.
– Kalbant apie jūsų minėtą viziją, Klaipėdos fabrikas vis dar gamina įprastas cigaretes.
– Teisingai.
– Tad kokie jūsų planai? Ar ketinate jį pertvarkyti ir pritaikyti bedūmių kaitinamojo tabako produktų gamybai? Ir kada tai galėtų įvykti?
– Tai procesas, tiesa? Tad pirmiausia turime sėkmingai įveikti dabartinius etapus, per kuriuos einame. Juk žinote, kad šiuo metu svarstoma Akcizų direktyva. Joje pateikiami tam tikri pasiūlymai, kurie yra itin žalingi ir apima produktus, šiandien gaminamus Klaipėdoje. Per staigus ir neproporcingas akcizų didinimas net įprastiems produktams duoda neigiamą efektą. Tas neigiamas efektas – nelegali rinka. Jau dabar matote tai savo šalyje. Apie 20 proc. suvartojamų produktų – nelegalūs. Tai reiškia, kad valstybė praranda apie 100 mln. eurų mokesčių.
Tai reiškia, kad valstybė praranda apie 100 mln. eurų mokesčių.
Tai taip pat reiškia, kad jei tie kiekiai atitenka nusikalstamoms struktūroms, mažėja darbo vietų Klaipėdos fabrike. Tai dar labiau paspartina gamybos apimčių mažėjimą net nepradėjus plėsti bedūmių produktų gamybos. Tad artėjantys etapai yra itin svarbūs ir Lietuvai reikia, kad jos balsas būtų išgirstas. Jeigu užtikrinsime, kad Briuselis nustatydamas mokesčius elgsis proporcingai, atsižvelgs į ekonominį poveikį, kurį sukelia neproporcingos priemonės, darančios įtaką ir Klaipėdos fabrikui, ir jeigu Tabako gaminių direktyvoje bus pripažintas bedūmių produktų vaidmuo bei jiems suteikta ateitis – iš dalies ir dėl Lietuvos vyriausybės balso – tuomet perspektyva bus.
Esame čia jau 32 metus. Nėra jokios priežasties, kodėl negalėtume dar tiek pat čia būti.
– Paminėjote mokesčius, o tiksliau – tabako akcizų direktyvą ir visą diskusiją apie tai, ar reikėtų didinti mokesčius. Iš to, ką sakėte, suprantu, kad tai turėtų tik neigiamą poveikį valstybei?
– Esmė ne ta, ar reikia didinti mokesčius, ar ne. Akivaizdu, kad mokesčiai palaipsniui didės. Atsižvelgiant į tai, ką Lietuva šiuo metu išgyvena – poreikį finansuoti gynybą, – akivaizdu, kad mokesčių didinimas turi prasmę.
Svarbiausia, kad mokesčiai būtų didinami proporcingai, palaipsniui ir su aiškia perspektyva, t. y. efektyviai. Tačiau neproporcingas padidinimas, kaip siūloma dabar, pavyzdžiui, nuo 2028 m. sausio 1 d. iškart daugiau nei 120 proc., tik atvers kelią nelegaliai rinkai ir sugriaus teisėtą pramonę bei darbo vietas. Tad klausimas ne ar reikia didinti mokesčius, o kaip tai padaryti tinkamai.
– Kalbant apie nelegalią tabako rinką – jūs paminėjote, kad Lietuvoje turime didelę problemą, kurią minėta direktyva, kaip pastebėjote, tik dar labiau pagilintų. Ar tokie verslai kaip jūsų dalyvauja bandant su tuo kovoti?
– Bandome visur, kur veikiame. Manau, kad Lietuvos atvejis pastarosiomis savaitėmis tapo žinomas dėl skraidančių oro balionų – net virš oro uosto, dėl ko šis buvo uždarytas ir kt. Ką tai rodo?
Tai rodo, kad ten, kur atsiranda galimybė, žmogaus protas visada sugeba kūrybiškai ją išnaudoti, tiesa? Bet nusikaltėlių protai kartais būna kūrybiškesni nei kitų. Būtent todėl turime būti atsargūs su staigiu mokesčių didinimu – kad nesukurtume pernelyg didelės galimybės tokiems veikėjams. Nes jie ja pasinaudos.
Iš savo pusės esame pasiruošę prisidėti. Manau, kad Lietuvoje mes tai jau darome. Bendradarbiaujame su vyriausybe tiek tiriant sulaikymų atvejus, tiek padėdami ištekliais. Visai neseniai prisidėjome prie maždaug 120 naktinio matymo sistemų, leidžiančių matyti kontrabanda cigaretes gabenančius žmones. Turime didelę patirtį šioje srityje įvairiose valstybėse narėse. Sėkmingai darėme tai Lenkijoje, sėkmingai darėme Italijoje.
Daugelyje vietų esame įrodę, kad nelegalių produktų dalį rinkoje galima sumažinti iki vienženklio procento. Tačiau tai pasiekiama ne tik veiksmais – tai daroma ir per pragmatiškus mokesčių koregavimo žingsnius. Jeigu padidini per daug, atveri galimybę ir ja pasinaudojama. Tai yra bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, tiesa? Ir tai taip pat žmonių švietimas, kad jie nepirktų padirbtų produktų. Mes dalyvaujame visuose šiuose procesuose ir tikrai esame pasiruošę tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos vyriausybe šiuo klausimu.
– Bet svarbiausia, kaip jūs vis pabrėžiate, – mokesčiai. Tačiau ar tai tikrai mūsų rankose? Europos Komisija pasakys, kad turime pridėti tuos 120 proc., ir ką mes galėsime padaryti?
– Net daugiau nei 120 proc. Padidinti minimalų lygį daugiau nei 120 proc. Akivaizdu, kad mokesčių klausimas vis dar priklauso valstybių narių kompetencijai ir nuo jų sprendimų. Taryboje šios priemonės turi būti patvirtintos vienbalsiai. Komisijos vaidmuo – pateikti pasiūlymą. Tačiau sprendimo priėmimo ir patvirtinimo funkciją atlieka Taryba, kur valstybės narės turi vienbalsiai sutarti. Todėl taip, mes – žmonės, kurie mums atstovauja valstybėse narėse, – tai kontroliuojame. Būtent todėl sakau, kad svarbu, jog jų balsas būtų išgirstas.
– Ir pabaigai turiu jums optimistinį klausimą. Kadangi viešai paskelbėte, jog ketinate visiškai pereiti prie bedūmių kaitinamojo tabako produktų, sakykite, ar iš tiesų manote, kad ateityje vartosime tik bedūmius produktus, o įprastos cigaretės ir tabakas išnyks?
– Taip, būtent ši vizija ir tikslas veda mus nuo prieš 11 metų pradėtos transformacijos. Dėl to mes dirbame kiekvieną dieną. Rezultatai mane labai skatina, net jei paliktume nuošalyje mūsų pačių pasiekimus.
Šiuo metu beveik pusę pajamų mūsų įmonė jau gauna iš bedūmių produktų: 45 proc. Europoje, 41 proc. visame PMI pasauliniu mastu. Bet net jei to nepaisytume, vertėtų atsižvelgti į tai, kad iš 110 mln. nikotino vartotojų Europoje, kurių dauguma yra rūkaliai, daugiau nei 50 proc. teigė per pastarąsias septynias dienas vartoję bedūmius produktus – tą rodo naujausi mūsų duomenys. Tai – milžiniškas pokytis, palyginti su tuo, kaip buvo prieš 10 metų, ir tai reiškia, kad šis tikslas yra visiškai pasiekiamas. Taigi, aš manau, kad tai įmanoma.
Jei paklaustumėte, ar manau, kad tai įvyks per artimiausius 10 metų, atsakyčiau, kad taip, bet tai negali būti vien tik pramonės uždavinys. Turime susivienyti kaip visuomenė ir sukurti tinkamas, apgalvotas sąlygas šiam tikslui pasiekti kuo greičiau.
– To ir linkiu. Labai jums ačiū.
Naujausi komentarai