Nuo ko pradėti?

„Rudeniniai vejos priežiūros darbai turėtų prasidėti dar rugsėjį. Pirmasis svarbus žingsnis – įvertinti kaip tankiai suaugusi veja, koks po ja veltinis. Jeigu praskyrę veją pamatytume geltoną arba rudą veltinį, jį reikia pašalinti iš vejos. Taip šaknys galės lengviau kvėpuoti, pašvietus saulei, greičiau vyks augimas, o pavasarį neatsiras sniego pelėsis“, – sako T. Gurskas.

Pasak apželdinimo specialisto, veltinis turėtų būti pašalinamas skarifikuojant arba aeruojant. Skarifikavimas – tai dirvos įpjovimas apie 1 cm gylį ir senų žolių, lapų iškėlimas į paviršių. Jis atliekamas specialiu aparatu arba skarifikavimo grėbliu. Aeravimo metu dirva subadoma elektriniu ar mechaniniu aeratoriumi, šakėmis ar specialiais batais. Aeravimas padeda užtikrinti, kad vejos šaknys gautų deguonies ir geriau sugertų vandenį. Pats paprasčiausias metodas – šukavimas, kuris tinkamas, kai veja puikios būklės ir veltinio yra nedaug. Jei vejos plotas nedidelis, šukuoti veją galima tiesiog paprastu grėbliu.

Visus išvardintus darbus geriausiai atlikti tuomet, kai dirvos paviršius yra sausas. Priešingu atveju, apsivels įrankių peiliai ir darbai neduos tinkamo rezultato.

Vejos tręšimas

Kaip pažymi T. Gurskas, antrasis, tačiau netgi svarbesnis žingsnis – vejos tręšimas, kurio įpročiai turėtų keistis jau prasidėjus rudeniui. Rudenį jis pataria rinktis trąšas, kuriose būtų daug mikro ir makro elementų ir tam tikras azoto kiekis. Pasak jo, jei vasarą naudojame trąšas, kuriose yra apie 30 proc. azoto, tai maždaug nuo rugsėjo 15 d. reikėtų rinktis rudenines trąšas, kuriose azoto yra 15-16 proc.

„Anksčiau rekomenduojamas azoto kiekis rudeninėse trąšose būdavo apie 3 proc., tačiau jau kurį laiką Lietuvoje nusistovėję ilgi ir šilti rudenys, lemia, kad ir rudeninei vejai šios mineralinės medžiagos reikia kiek daugiau. Azotas dalyvauja baltymų sintezėje, o jo trūkstant, veja pradeda „badauti“ ir rudenį pradeda geltonuoti, o pavasarį būna „pavargusi“ ir negraži“, – apie tinkamą trąšų sudėties pasirinkimą kalba agronomas.

Dar vienas svarbus trąšų sudėties elementas, į kurį jis siūlo atkreipti dėmesį – siera. Rekomenduojama, kad sieros trąšų sudėtyje būtų apie 24 proc. Šis elementas atlieka dezinfekcinę funkciją, todėl yra būtinas saugant veją nuo sniego pelėsio.

Veją T. Gursko teigimu, rudeninėmis trąšomis reikėtų tręšti nuo rugsėjo vidurio, kas mėnesį iki lapkričio pabaigos.

Pjovimas ir laistymas

Kaip pažymi apželdinimo specialistas, besiruošiant vejos pjovimui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, prieš pjaunant dirvos paviršius turi būti sausas. Antra, pjovimo aukštis turėtų būti kiek žemesnis nei vasarą.

Atvėsus orams, veją reikia pjauti žemiau. Rekomenduojama 2–3cm aukštyje, kad pasirodžiusi saulė greičiau įšildytų dirvos paviršių ir skatintų naujų ūglių, stiebų augimą.

„Atvėsus orams, veją reikia pjauti žemiau. Rekomenduojama 2–3cm aukštyje, kad pasirodžiusi saulė greičiau įšildytų dirvos paviršių ir skatintų naujų ūglių, stiebų augimą. Jau baigiantis rudeniui, žiemoti veją patarčiau palikti 4 cm aukščio, taip pat pasirūpinti, kad ant jos nebūtų jokių samanų, piktžolių, nukritusių lapų ar vaisių“, – pataria agronomas.

Apželdinimo specialistas aiškina, kad tiek vasarą, tiek rudenį, reikia pasirūpinti, kad žoliapjovės peiliai būtų aštrūs. Pjaunant su atšipusia žoliapjove, veja „pešama“, o ne pjaunama ir ant jos galiukų lieka žaizdos, kurios vėliau gali nurusti.

T. Gurskas taip pat pabrėžia, kad rudenį vejai jau pakanka gamtoje natūraliai esančios drėgmės – rūko, dažnesnio lietaus, todėl vejos reikėtų neperlaistyti, o dar labiau vėstant, visai išjungti laistymo sistemas.