„Aš nedetalizuosiu atsakomybės klausimo. Manau, kad tuos dalykus išspręs įmonių valdyba ir akcininkų susirinkimas. (...) Kaip ir minėjau, aš neįsivaizduoju tokios atsakomybės stokos, kokią šiandien demonstruoja įmonės grupės vadovybė, kai yra išleista 50 mln. eurų ir projektas atidedamas penkiems metams“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Tai premjeras teigė atsakydamas į BNS klausimus, ar kalbėdamas apie „Ignitis grupės“ atsakomybę vystant projektą jis turėjo galvoje jos vadovą D. Maikštėną, ir ar jis gali toliau vadovauti grupei.

G. Palucko teigimu, dėl tokios situacijas atsakomybę turi prisiimti visa „Ignitis grupės“ vadovybė.

„Mano galva, už susiklosčiusią situaciją atsakomybę turėtų prisiimti „Igničio“ įmonės vadovybė“, – sakė G. Paluckas. 

Neįsivaizduoju tokios atsakomybės stokos, kokią šiandien demonstruoja įmonės grupės vadovybė, kai yra išleista 50 mln. eurų ir projektas atidedamas penkiems metams.

Premjeras interviu BNS pirmadienį teigė, kad dėl vėluosiančio projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o sprendimus, „kas yra už ką atsakingas“, priims grupės valdymo struktūros.

D. Maikštėnas „Ignitis grupės“ (anksčiau – „Lietuvos energijos“) vadovu tapo 2018 metais, kai Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, o 2022 metais dirbant Ingridos Šimonytės Vyriausybei jis buvo paskirtas antrai kadencijai.

„Ignitis grupės“ valdyboje, kuriai vadovauja D. Maikštėnas, šiuo metu dirba grupės organizacinio vystymo vadovė Živilė Skibarkienė, finansų vadovas Jonas Rimavičius, reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas ir komercinių veiklų vadovas Vidmantas Salietis.

Beveik 75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas valdo Finansų ministerija, likusias – instituciniai ir mažmeniniai investuotojai.

Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.

Grupės vadovas D. Maikštėnas interviu BNS sakė, kad vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

„Ignitis grupės“ žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ BNS teigė, kad 50 mln. eurų į projektą investavo bendra įmonė „Offshore wind farm 1“. 20 mln. eurų iš šios sumos yra sumokėtas vystymo mokestis, o likusią dalį sudaro išlaidos jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.