„Lietuvos geležinkeliai“, nors ir valstybės valdoma, bet komercinė įmonė, ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkimo klausimas, su kokiais partneriais turėti reikalų, o su kokiais neturėti. Jei gauni užsakymą vežti trąšas, tegu pačios trąšos ir nesankcionuotos, bet vežamos iš ten, kur yra trąšų gamybos įmonė, kuri yra sankcionuota (...) – atsisakyti vežti tokį krovinį yra paprasčiausias sprendimas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, sankcijų „paletė“ Europos Sąjungoje yra gana komplikuota, pavyzdžiui, sankcionuota tiek „Belaruskalij“ įmonė, tiek jos produkcija, tiek savininkai, o „Grodno Azot“ atveju – tik įmonė ir savininkai, bet ne produktas, todėl bandoma jo kilmę klastoti.

„Esame geografiškai tokioje vietoje, per ką bandoma į ES patekti, turime daug krūvio, bet yra ir gana paprastų sprendimų, kurie tą krūvį institucijoms gali sumažinti, nes uždarbis čia tikrai labai mažas ir jo vaikytis, nemanau, kad verta“, – pridūrė premjerė.

I. Šimonytės teigimu, tokie pavieniai komerciniai sandoriai su prekėmis, kurios yra „pilkojoje zonoje“, kelia riziką, todėl įmonė turėtų įsivertinti pirmiausia reputacinę riziką ir taip pat pinigus, kurie iš to uždirbami.

„Valstybės valdoma įmonė visada turi įsivertinti vienoje pusėje savo reputacinę riziką, kuri yra turtas, kitoje pusėje – tuos ne baisiai didelius pinigus, kuriuos iš to galima uždirbti“, – teigė I. Šimonytė.

Pasalk jos, situacija yra gerokai pasikeitusi ir krovinių yra gerokai sumažėję, tačiau „Lietuvos geležinkelių“ dar laukia didelis iššūkis perorientuoti savo veiklą į Vakarų rinkas.

LTG vadovas Egidijus Lazauskas trečiadienį teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių. Vis dėlto, pasak jo, visiškas krovinių iš šių šalių atsisakymas būtų galimas tik tuomet, jei LTG nesugebėtų suvaldyti į Lietuvą gabenamų sankcionuotų prekių.

Tai ne tik komercinė institucija, bet ir valstybės kontroliuojama įmonė ir jeigu girdžiu, premjerė sutinka, ministras sutinka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, tai kur čia problemos? Nors ir rytoj nustokime vežti, nes patys įsivarome save į kampą ir po to nežinome, kaip procesą sukontroliuoti.

G. Nausėda tikisi, kad LTG apsispręs nevežti rusiškų ir baltarusiškų krovinių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad „Lietuvos geležinkeliai“ apsispręs nebevežti rusiškų ir baltarusiškų krovinių.

„Tai ne tik komercinė institucija, bet ir valstybės kontroliuojama įmonė ir jeigu girdžiu, premjerė sutinka, ministras sutinka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, tai kur čia problemos? Nors ir rytoj nustokime vežti, nes patys įsivarome save į kampą ir po to nežinome, kaip procesą sukontroliuoti“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė prezidentas.

Anot jo, nustojusi vežti šiuo krovinius jų praradimus bendrovė galėtų kompensuoti kitose rinkose.

„Jeigu nevešime, taip, neteksime tam tikrų pajamų, bet gal tai bus paskata ieškoti alternatyvių rinkų ir pamėginti kompensuoti pajamų netektis kitais būdas. Viskas labai paprasta, ir vėl tas pats pavyzdys, kai visi šneka teisingus žodžius, bet darbas ir sprendimai nėra priimami. Tai tikiuosi, tie sprendimai bus netrukus padaryti“, – sakė prezidentas.

M. Skuodis: dėl rusiškų ir baltarusiškų krovinių turi apsispręsti LTG

Sprendimą, ar atsisakyti gabenti rusiškus ir baltarusiškus krovinius su riziką keliančiomis prekėmis, turi priimti patys LTG, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis teigė sutinkantis, jog LTG negabentų jokių riziką įmonės bei Lietuvos reputacijai galinčių kelti krovinių.

„(Lietuvos – BNS) geležinkeliai patys. Ministerija tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

„Šioje vietoje pirmiausia mes žiūrime į juridinius asmenis, kurie atlieka vežimus, ar jie tą riziką pajėgūs valdyti, ar ne“, – teigė susisiekimo ministras.

„Kiek žinau, šitie klausimai tikrai svarstomi ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje, ir antrinės pervežimus vykdančios įmonės („LTG Cargo“ – BNS) valdyboje“, – pridūrė jis.

M. Skuodis teigė sutinkantis, jog LTG negabentų jokių riziką įmonės bei Lietuvos reputacijai galinčių kelti krovinių su  prekėmis, kurių gamintojams taikomos tarptautinės sankcijos.    

„LTG vadovas pritarė mano išsakytai minčiai. Aš norėčiau, kad nebūtų gabenami jokie kroviniai, kurie gali sukelti bet kokią riziką tiek įmonės, tiek Lietuvos reputacijai. Jeigu rizika yra didesnė negu kažkokia nauda, tai tikriausiai būtų paprasčiausias būdas tokių krovinių atsisakyti“, – teigė M. Skuodis.

„Jeigu trąšos kelia tiek daug rizikų, galėtų jos tikrai būti negabenamos ir mes išspręstume labai daug prekių tikrinimo, jų kilmės nustatymo ir kitų klausimų“, – kalbėjo ministras.

Susisiekimo ministro teigimu, priimant sprendimą dėl rusiškų ir baltarusiškų krovinių atsisakymo LTG turi įsivertinti savo galimybes suvaldyti kylančias rizikas.

„Pripažinkime yra trąšos, kurios atvažiuoja ir iš kitų trečiųjų šalių – ne tik Rusijos ar Baltarusijos. Jeigu įmonė pajėgi suvaldyti rizikas kartu bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, pirmiausia muitine, tada viskas gali būti tvarkoje. Jeigu yra bent kokia rizika, turbūt tada geriausia eliminuoti tas rizikas apskritai“, – kalbėjo M. Skuodis.