Tai BNS antradienį patvirtino prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Seimas pataisas priėmė praėjusią savaitę, jos numato, jog Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir asmenims, jų valdomam turtui Lietuvoje bus skiriamas laikinasis administratorius. Įšaldytas turtas, be kita ko, galės būti realizuojamas, o gautos lėšos saugomos depozitinėse sąskaitose.    

Pakeitimai leis greičiau paskirti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ laikinąjį administratorių – jos veikla sustabdyta po to, kai Europos Sąjunga (ES) kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui, Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos. 

Pataisos numato, kad sankcionuotos įmonės ir fiziniai asmenys arba susijusieji su jais ar su sankcijų įgyvendinimu privalės pateikti Finansų ministerijai ir laikinajam administratoriui būtinus duomenis. 

Administratorius parinks finansų ministras arba Lietuvos bankas, priklausomai nuo įmonių veiklos pobūdžio. Jie bus skiriami ne ilgiau nei vieneriems metams, o išimtiniais atvejais terminas galės būti pratęstas.

Pataisos taip pat numato, kad laikinojo administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turės siekti ne mažiau nei 300 tūkst. eurų vienam įvykiui per metus ir 1 mln. eurų – visiems įvykiams. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, dėl Lietuvoje taikomų ES sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma siekia apie 24 mln. eurų: 17,9 mln. eurų, 6,4 mln. JAV dolerių ir 3,8 mln. Rusijos rublių.

Sankcijos taikomos šešiems juridiniams asmenims, turintiems sąskaitas Lietuvoje, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Bendra jų įšaldytų lėšų suma siekia per 16,86 mln. eurų, beveik 5,13 mln. JAV dolerių ir 3,23 mln. Rusijos rublių.