„Šiuo atveju turime pirmiausia kalbėti apie žalą, kurią patyrė tiek įmonė, tiek valstybė, nes yra dalykų, kurie dėl vienų ar kitų sprendimų, įtakoja kitų rinkos dalyvių veiksmus. Sakykime, jeigu įmonė sudėjo 50 mln. (eurų – BNS) į projektą, kuris staiga paaiškėjo, kad nevažiuos, tai 20 mln. (eurų – BNS) sumokėta į valstybės biudžetą – niekas dėl to neprieštaraus“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

„Bet kiti yra išleisti, tai už 30 mln. (eurų – BNS) kažkas turi prisiimti atsakomybę. Tai vadovo atsakomybė – vienas dalykas, kalbėti apie viešą interesą čia turbūt prokuratūros reikalas“, – teigė patarėjas.

Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.

Grupės vadovas Darius Maikštėnas interviu BNS sakė, kad vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.

Pasak F. Jansono, projekto atidėjimas penkeriems metams ar daugiau „žvelgiant į ateitį, yra kalba apie nieką“.

Šiuo atveju turime pirmiausia kalbėti apie žalą, kurią patyrė tiek įmonė, tiek valstybė, nes yra dalykų, kurie dėl vienų ar kitų sprendimų, įtakoja kitų rinkos dalyvių veiksmus.

Anot prezidento patarėjo, „Ignitis grupės“ sprendimas dalyvauti planuojamame skelbti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, kurio dalyviai gali pretenduoti į valstybės skatinimą, būtų „keista situacija“.

„Pirmas konkursas buvo be valstybės paramos, antras – su parama. Ir tu laimi pirmą, dalyvauji, skaičiuoji, jį laimi, tada numeti tam, kad pasiimtum šiek tiek geresnį kąsnį. Vėlgi, supraskime, „Ignitis“ nėra kažkokia iš akcininkų pinigų sukurta didžiulė įmonė. Tai yra valstybės kontroliuojama įmonė, kurios pajamos ir įstatinis kapitalas yra gaunami iš Lietuvos gyventojų pinigų ir ne kitaip“, – teigė F. Jansonas.

„Šiuo atveju visi tie žaidimai, kad pasiimsime daugiau, gausime daugiau ar kažkaip, nėra tinkami. Įmonė turi suvokti, kad net jeigu esi monopolininkas, tu vis tiek dirbi valstybei, nes tu esi valstybės kontroliuojama įmonė“, – pridūrė patarėjas.

Jo teigimu, su vėjo parkais jūroje susiję „Ignitis grupės“ sprendimai daro poveikį kitiems rinkos dalyviams.

„Tai reiškia, kad mažiau vėjo parkų buvo statoma žemėje, kažkas stabdė savo projektus, kažkas prognozavo sąlygas, kokiomis teks dirbti, ir kai valstybės valdoma įmonė staiga praneša, kad mes to nedarysime, tai reiškia, kad valstybė prarado metus“, – teigė F. Jansonas.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį nekomentavo, ar „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas gali toliau dirbti, ir nekonkretino jo atsakomybės dėl vėluojančio  vėjo parko Baltijos jūroje. Jo teigimu, dėl tokios situacijas atsakomybę turi prisiimti visa „Ignitis grupės“ vadovybė.

Premjeras interviu BNS pirmadienį teigė, kad dėl vėluosiančio projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o sprendimus, „kas yra už ką atsakingas“, priims grupės valdymo struktūros.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

„Ignitis grupės“ žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ BNS teigė, kad 50 mln. eurų į projektą investavo bendra įmonė „Offshore wind farm 1“. 20 mln. eurų iš šios sumos yra sumokėtas vystymo mokestis, o likusią dalį sudaro išlaidos jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.

Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.