„Litgrid“ ir „Energy cells“ inovacijų vadovas Audrius Baranauskas su kolegomis energetikais dirba tam, kad toks scenarijus niekada nevirstų realybe. Kartu su „EPSO-G“ grupės įmonių „Litgrid“ ir „Energy cells“ komandomis į perdavimo sistemos tinklą integravęs pirmąją Baltijos šalyse ir didžiausią Europoje elektros energijos kaupimo sistemą, savo darbu jis siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Šį svarbų žingsnį Lietuva ketina žengti 2025 m. vasarį.

Į energetiką pastūmėjo Leonardo da Vinci

Aistra mokslui Audriaus gyvenime atsirado ne iškart. Jis pasakoja, kad pradinėse klasėse neatrodė, kad jam rūpės mokslai: „Pamenu, nejaučiau didelio pareigos jausmo mokytis. Tėvai, būdavo, klausia, ar uždavė namų darbų, atsakydavau teigiamai. Tačiau paklausus, ar juos padariau, atsakymas būdavo neigiamas ir dėl to net nesijaučiau labai blogai. Visgi palaipsniui viskas pasikeitė – atsirado pareiga ir supratimas, kad reikia mokytis, ir man tai patiko“, – pradžią mokykloje prisiminė mokslų daktaro laipsnį turintis A. Baranauskas.

Jis priduria, kad susidomėjimas technika, inžinerija ir energetika jo gyvenime atsirado taip pat gana netikėtai – vienuoliktoje klasėje pasirinkęs humanitarinį ugdymo profilį, jis net nemanė, kad baigęs mokyklą įstos į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir dirbs energetikos srityje.

„Mokykloje su draugais nusprendėme pasirinkti humanitarinį profilį. Istorijos pamokose mane žavėjo Leonardo da Vinci, kuris buvo labai įvairiapusis žmogus – išradėjas, menininkas ir inžinierius. Tad, nors mokykloje mokiausi pagal humanitarinį profilį, ši asmenybė mane įkvėpė pasukti į energetiką: taip įstojau į KTU, baigiau bakalauro studijas, vėliau tęsiau magistrantūrą ir galiausiai apsigyniau daktaro disertaciją, kuri jau tuomet buvo energijos kaupimo tema“, – pasakojo pašnekovas.

Lemtingi žodžiai, paskatinę kurti pokyčių Lietuvai

Universitetas tapo A. Baranausko karjeros pradžia, o jos kryptį ir siekius paskatino jam dėsčiusio doc. dr. Vaclovo Ažubalio žodžiai: „Per bakalauro studijas docentas pasakė, kad energetikai dabar atostogauja. Jis turėjo omenyje tai, kad buvo senoji karta, kuri suprojektavo sistemą, ją pastatė ir išvystė, o dabar vyksta eksploatavimas, priežiūra, tačiau nebeliko jokio vystymo. Mane tie žodžiai labai palietė. Priklausau tai pirmajai nepriklausomos Lietuvos vaikų kartai, todėl pokyčių noras buvo begalinis ir žinojau, kad juos kurti noriu visai šaliai“, – prisiminė A. Baranauskas.

Tai Audrių atvedė į vieną svarbiausių šalies energetikos įmonių – elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“. Čia kartu su komanda jie pradėjo planuoti vieną reikšmingiausių žingsnių Lietuvos energetikos istorijoje – atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, kuriame dalyvauja Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija, ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (KET). Šis pokytis buvo būtinas siekiant visiškos Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Rusijos energetinės sistemos.

„Mūsų tuometė elektros sistema buvo projektuota vienam tikslui, o kontinentinėje Europoje ji dirba visai kitais principais. Tradiciniai Lietuvos generatoriai ne tik dirbo kitaip, bet ir buvo nekonkurencingi šiuolaikinėje elektros energijos rinkoje, prie kurios prijungiama vis daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė. Paaiškėjo, kad, norint tapti nepriklausomiems nuo Rusijos, tradicinių metodų neužtenka – reikia inovatyvių ir naujų sprendimų“, – akcentavo energetikos ekspertas.

Lietuvos energetikos stabilumui – didžiausia Europoje energijos kaupimo sistema

Naujų priemonių paieška paskatino inicijuoti pirmą Baltijos šalyse bandomąjį projektą – 1 MW (megavato) baterijų energijos kaupimo sistemos galimybių testavimą perdavimo tinkle. Šis projektas davė pradžią energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ didžiajam projektui – 200 MW galios keturių baterijų parkų sistemai. Projektą mažiau nei per trejus metus įgyvendino specialiai įsteigta grupės įmonė „Energy cells“, prie kurios komandos Audrius taip pat prisijungė. „Energy cells“ nuo 2023 m. spalio sėkmingai teikia energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą ir taip užtikrina nepertraukiamą elektros perdavimo sistemos veikimą. Tokia kaupimo sistema šiuo metu yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse, taip pat didžiausia veikianti kaupiklių sistema Europoje.

Keturi energijos kaupimo sistemos baterijų parkai elektros tiekimo pertrūkio atveju užtikrina momentinį elektros rezervą ir padeda suvaldyti sistemos dažnį. Tai svarbu tiek ruošiantis atsijungti nuo BRELL žiedo, tiek po sinchronizacijos su Europa – paslaugą bendrovė teiks, kol bus įgyvendinti visi sinchronizacijos su KET programos projektai.

„Momentinis energijos rezervas – kai kaupiklis žaibiškai (per 1 sekundę) reaguoja į trikdį sistemoje ir gali padėti suvaldyti sistemos dažnį. Kol dirbtų kaupimo sistema, specialistai galėtų imtis papildomų priemonių, kurios leistų ir toliau palaikyti galių balansą. Tokiu atveju galėtume energiją gauti iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, galinčios užtikrinti galią dvylikai valandų, taip pat turime nuolatinės srovės jungtį su Švedija, kurią taip pat galima panaudoti avarijoms valdyti“, – aiškino pašnekovas.

Šis projektas finansuojamas ES ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis. Pagal šią ES iniciatyvą Lietuvai iš viso skirta 3,85 mlrd. eurų. Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamo projekto tikslas – stiprinti Lietuvos energijos sistemos saugumą ir stabilumą, skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą.

Šiuo metu tvirtai žinau, kad esame užtikrintai pasiruošę 2025 m. atsijungti ir garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, elektros sistemos patikimumą, sinchronizuotis su Vakarų Europa (...).

Pokyčių siekti nesutrukdė nei pandemija, nei karas

Turėti galimybę suvaldyti dažnį savarankiškai buvo labai svarbus žingsnis, stiprinantis Lietuvos energetinę nepriklausomybę pereinamuoju metu, ruošiantis atsijungimui nuo BRELL. Pasak A. Baranausko, mūsų valstybė jau turi daugybę sąsajų su Šiaurės šalimis ir kontinentine Europa, tačiau tik atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai leis tapti visiškai energetiškai nepriklausomai.

„Toks suvokimas buvo didžiausias akceleratorius kuriant pokyčius. Šiuo metu tvirtai žinau, kad esame užtikrintai pasiruošę 2025 m. atsijungti ir garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, elektros sistemos patikimumą, sinchronizuotis su Vakarų Europa ir pagaliau užtikrinti visavertę Lietuvos nepriklausomybę“, – teigė A. Baranauskas.

Jis priduria, kad nuo pat projekto pradžios teko susidurti ir su įvairiais iššūkiais, kuriuos lėmė geopolitinė situacija ir pasaulinė pandemija: „Pradėjus projektą prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, kuri dar kartą parodė, kad net itin sudėtingomis sąlygomis Lietuvos energetikai geba įgyvendinti tokio masto projektus. Kiek vėliau prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris tik patvirtino, kaip svarbu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, visiems priminė didžiulę šio projekto reikšmę ir svarbą“, – aiškino A. Baranauskas.

Ateityje dar viena inovacija – virtualiosios elektros perdavimo linijos

Pasak A. Baranausko, Lietuvai tapus energetiškai nepriklausomai, projektai nesibaigia. Jo ir komandos planuose – dar vienas svarbus pokytis.

„Lietuvoje neturime nei naftos, nei dujų, todėl didelį dėmesį skiriame vėjui ir saulei. Tikimės, kad iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ne tik pavyks padengti šalies poreikį, bet ir eksportuoti dalį elektros energijos ar kitus produktus į Europos šalis. Atsižvelgiant į saulės ir vėjo efektyvumą, skaičiuojame, kad mūsų šalies poreikiui patenkinti reikia maždaug tris kartus daugiau elektrinių, nei jų yra dabar. Visgi saulės ir vėjo energija turi niuansų: yra tikimybė, kad šviečiant saulei nepūs vėjas, o pučiant vėjui, bus debesuota. Tačiau kas, jei vėjo ir saulės generacija sutaps? Gali kilti elektros tinklų perkrovų, todėl gimė idėja apie virtualųjį elektros tinklą“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, 200 MW galios energijos kaupimo sistema ir keturi jos baterijų parkai Šiauliuose, Utenoje, Alytuje ir Vilniuje leidžia turėti šešias eksperimentines virtualiąsias elektros perdavimo linijas: „Vadinasi, šiuos keturis taškus mes galime sujungti ne fiziniais laidais, bet virtualiai. Jei Šiauliuose yra saulėta ir vėjuota, bet ten elektros vartojimas yra mažesnis, nepažeisdami galios balanso, galime pradėti krauti Šiaulių baterijos kaupiklį ir tokia pačia galia tuo pat metu generuoti energiją į Vilnių. Taip mes Šiaulių vėją galime perkelti į Vilnių virtualiai. Šiuo metu dirbame prie šios virtualiojo tinklo studijos ir jei ši studija patvirtins mūsų hipotezes, Lietuva bus pirmoji šalis, kuri turės tokį virtualųjį tinklą ir tokį perkrovos valdymo būdą“, – tvirtino Audrius.

Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ įgyvendintas 200 MW galios ir 200 MWh talpos energijos kaupimo sistemos projektas – pavyzdys, kaip investuojamos ES iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšos stiprina Lietuvos energetikos sistemos saugumą ir stabilumą, o ateityje skatins atsinaujinančiosios energijos gamybą. Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, kartu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.

Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamo projekto tikslas – stiprinti Lietuvos energijos sistemos saugumą ir stabilumą, skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą.