„Jau ketvirtas mėnuo, kai Druskininkų sanatorijos „Belorus“ beveik 400 darbuotojų gyvena nežinioje ir baimėje. Lietuva tuo metu kratosi atsakomybės dėl sanatorijai vieno komercinio banko pritaikytų ES sankcijų Baltarusijos režimui ir siunčia žmones iš vienos institucijos į kitą. Užšaldžius sanatorijos sąskaitas, darbuotojams dar buvo išmokėti gruodžio mėnesio atlyginimai, tiksliau – kompensacijos už prastovas, tačiau nuo tada darbuotojai negauna jokių pajamų“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė ji.

Anot I. Ruginienės, didžioji dalis sanatorijos, kurioje gydomi vaikai tiek iš Baltarusijos, tiek iš Lietuvos, darbuotojų – moterys. Tarp jų – ir vienišos mamos, o kai kurių šeimų abu tėvai dirbo sanatorijoje. Maža to, 68 žmonės gyvena sanatorijai priklausančiame daugiabutyje, kurių likimas tiesiogiai priklauso nuo jų darbovietės likimo.

„Jiems jau grasinama, kad už neapmokėtas sąskaitas bus atjungta elektra, šildymas, vanduo“, – tikino ji.

I. Ruginienė pažymėjo, kad šiuo metu „Belorus“ darbuotojams susirasti kitą darbą Druskininkuose „nėra jokių šansų“.

„Ką siūlo Lietuvos Vyriausybė – išeiti iš darbo, gauti dviejų atlyginimų dydžių išeitinę išmoką ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Druskininkuose registruoto nedarbo lygis 2021 m. pradžioje buvo 18,9 proc.“, – rašė ji.

Užuot stojus į gynybinę poziciją apsaugant savo piliečius, Lietuva pasirinko taktiką pasižymėti ES kuo greičiau pritaikius sankcijas.

I. Ruginienės teigimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškina, jog Lietuva nieko negali padaryti, nes ES Tarybos reglamentu įvestos sankcijos Baltarusijos įmonėms ir asmenims, kurie remia Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Belorus“ sanatorijai nepasisekė tiek, kad ji yra pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovauja sankcijų sąraše esantis Viktoras Šeimanas. Pati sanatorija jokių pelnų ar kitokių lėšų Baltarusijai neperveda, ji veikia pagal Lietuvos įstatymus ir mokesčius moka čia“, – akcentavo LPSK pirmininkė.

Priimti sprendimai dėl „Belorus“ sanatorijos, anot I. Ruginienės, prasilenkia su Vyriausybės skleidžiama komunikacija.

„Užuot stojus į gynybinę poziciją apsaugant savo piliečius, Lietuva pasirinko taktiką pasižymėti ES kuo greičiau pritaikius sankcijas. Viena ranka kviesdama Baltarusijos įmones su visais darbuotojais ir jų šeimų nariais persikraustyti gyventi į Lietuvą, kita ranka Vyriausybė siunčia kelis šimtus savo žmonių į visuomenės paribį, pasiūlydama jiems įsirašyti į pašalpų gavėjų sąrašus“, – teigė ji.

„Mano galva, sankcijų tikslas – tiesioginis poveikis režimui dirbantiems asmenims. Tačiau Lietuva šiuo atveju pritaikė sankcijas tiek keturiems šimtams Lietuvos žmonių, tiek Baltarusijos vaikams, kurių tėvai galbūt šiuo metu kali Baltarusijoje“, – akcentavo I. Ruginienė.