Kol posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma laukė, kas klausimą pristatys, „darbietis“ Andrius Mazuronis paprašė pertraukos iki kito posėdžio rudenį ir Seimas tam pritarė bendru sutarimu.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog maitinimo verslo veiklos statistika rudenį bus nepalanki tokio siūlymo iniciatoriams.

„Gaila, kad mano visą pasiruošimą su krūva statistikos, taip sakant, kol kas nurašėte perniek. Bet, žinokite, rudenį ta statistika atrodys dar nepalankiau tiems siūlymams, kuriuos jūs teikiate“, – Seime teigė premjerė. 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įmonėms, tiekiančioms maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė BNS anksčiau yra sakęs, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti „amžina privilegija“. 

Pasak jo, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.   

Dabar įstatymas numato, kad lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms galioja iki šių metų pabaigos.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.