„Per pastaruosius tris mėnesius daugiausiai dėmesio skyrėme pastatų konstruktyvo darbams ir susisiekimo kelių įrengimui. Svarbiausia žinia, kad kol kas statybos darbai vyksta be didesnių nukrypimų nuo grafiko ir vis dar tikimės darbus pabaigti pusmečiu anksčiau“, – teigė „EIKA Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas.
Pasak jo, karinio miestelio pirmojo etapo darbai yra suskirstyti į tris skirtingus korpusus. Vienas pirmųjų – technikos parkas, apimantis privažiavimo kelius, stoginę, garažą, dvi remonto dirbtuves, ryšių salę, degalinę ir plovyklas – turėtų būti visiškai baigtas iki kitų metų vasaros pabaigos.
Šiuo metu bendrovė iš viso yra baigusi keturiolikos iš aštuoniolikos pastatų konstruktyvo darbus.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, užbaigus pirmąjį Rūdninkų karinio miestelio statybų etapą anksčiau nei planuota, tikimasi, kad sparčiau vyks ir tolimesnė darbų eiga.
„Kadangi pirmasis statybų etapas baigsis greičiau nei buvo planuota, tai mes viliamės, kad likę etapai taip pat bus įvykdyti greičiau“, – Eltai sakė ministras.
Numatoma, kad Rūdninkų poligone galės gyventi iki 1,4 tūkst. karių, o treniruotis – iki 4 tūkst. karių bei 750 civilių specialistų. Jame bus dislokuota Vokietijos brigada, o infrastruktūra pritaikyta Lietuvos bei NATO sąjungininkų pratyboms.
R. Kaunas sako, kad pirmieji vokiečių kariai į Rūdninkų poligoną atvyks 2027 metais.
„Mūsų partnerė Vokietija formuoja karių grupes ir lygiai taip pat kaip mes atlieka savo namų darbus. Vyksta bendras kompleksinis darbas ir planas šiuo metu yra, kad 2027 m. prasidės didysis karių kraustymasis“, – komentavo ministras.
ELTA primena, kad Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki 4 tūkst. karių ir civilių. Rūdninkų poligonas bus skirtas Vokietijos brigadai.
Antrojo Rūdninkų bazės statybų etapo darbus planuojama pradėti 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
Iš viso Rūdninkų karinio miestelio projektas kainuos apie 1,2 mlrd. eurų.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Naujausi komentarai