Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Už įstatymo projektą balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 43 parlamentarai, susilaikė 22 politikai, tad jis neįveikė pateikimo stadijos.

Dabar įstatymas numato, kad lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms galioja iki šių metų pabaigos.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

„Matydami ekonominę situaciją šalyje, geopolitinius iššūkius, vis augančią mokestinę naštą, manytume, kad tikslinga šią lengvatą palikti visam laikui“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

„Tai leistų nebegrįžti prie šito klausimo dar ir dar“, – pridūrė jis.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad per laikotarpį, kuomet maitinimo sektoriui galiojo lengvata, šio sektoriaus apyvarta bei kainos augo sparčiausiai po maisto, būsto, energetikos ir transporto.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė irgi ragino nepritarti nuolatinei lengvatai. Pasak jos, daugiau nei pusė maitinimo įstaigų net nėra PVM mokėtojai.

„PVM mokesčio lengvatos nėra teisingos, (...) nes paskirsto naudą tarp tų, kurie perka daugiausiai“, – teigė ministrė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.