Kaip pristatė BFK pirmininkas Mindaugas Lingė, yra atmetami du lydintieji įstatymo projektai bei pritarta Nacionalinės plėtros banko įstatymo projektui, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą bei patobulinimus.

„Yra du lydintieji. Yra siūlymas juos atmesti vadovaujantis Vyriausybės teikta išvada, pagal įvairius patikslinimus sutvarkomas Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas ir lydintieji įstatymai tampa nebeaktualūs. O pagrindiniam įstatymui įvertinus Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas siūloma pritarti patobulintam projektui“, – kalbėjo M. Lingė.

BFK posėdyje dalyvavusi finansų viceministrė Vaida Markevičienė aiškino, kad ILTE „išaugo nacionalinės plėtros įstaigos rūbą“, tad pokyčiai yra reikalingi.

„Darėme nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą. Lietuvoje iki konsolidavimų veikė keturios plėtros įstaigos, jos veikė ribotame savo segmente, dėl to negalėjo pasiekti didelio masto. Todėl padarėme konsolidavimą ir sujungėme į vieną stiprią įmonę, ILTE, kuri pagal savo veiklos tiek dabartines apimtis, tiek dėl ateities ambicijos išaugo nacionalinės plėtros įstaigos rūbą“, – teigė V. Markevičienė.

Padarėme konsolidavimą ir sujungėme į vieną stiprią įmonę, ILTE, kuri pagal savo veiklos tiek dabartines apimtis, tiek dėl ateities ambicijos išaugo nacionalinės plėtros įstaigos rūbą.

„Dėl to teikiamas pasiūlymas, kad vadintųsi ne nacionaline plėtros įstaiga, o nacionaliniu plėtros banku“, – pažymėjo ji.

Tuo metu ILTE vadovas Dainius Vilčinskas aiškino, kad banko statusas jo vadovaujamai įstaigai svarbus dėl to, jog būtų aiškiai identifikuojama veiklos forma.

„Kodėl banko statusas mums svarbu? Nes visi tie, pas kuriuos eisime ieškoti pinigų, turi mus identifikuoti aiškiai, kas mes esame ir kodėl veikiame per tokią formą. Lygiai taip pat aktyviai kalbamės su Lietuvos banku dėl priežiūros mechanizmų ir kaip mums dirbti taip, kad aktyvintume bankus“, – BFK posėdyje kalbėjo D. Vilčinskas.

„Ne tik patys padėtume pinigus skolinti tiems kam reikia, bet ir visiems kitiems tai tiesiogiai daryti per tiesiogines, portfelines garantijas ar tiesiog kofinansuojant“, – tvirtino jis.

Vis tik Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė ragino numatyti griežtesnę ILTE priežiūros sistemą.

„Manome, kad šiuo metu ILTE numatyta priežiūros sistema yra nepakankama. Lietuvos bankas plačiau turėtų prižiūrėti ILTE, rizikos yra didelės, ILTE žiūri į projektus, kurie rizikingesni ir rizikuoja mokesčių mokėtų pinigais. Jei ekonomika pasisuks į kitą pusę, potencialiai nuostoliai mokesčių mokėtojams galimi ir dėl to būtų reikalinga stipresnė LB priežiūra“, – sakė E. Čipkutė.

„Beje, Lietuvos bankas savo rašte taip pat nurodo, kad to reikia“, – pabrėžė ji.

Pritarta ir galimybei ILTE teikti garantijas Ukrainoje veikiantiems subjektams

Seimo BFK taip pat pritarė siūlomiems Valstybės skolos įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama ILTE suteikti garantijas ne tik Lietuvos ar ES registruotiems subjektams, bet taip pat išeiti iš šios geografijos ribos, jog būtų galima teikti garantijas vystomo bendradarbiavimo srityje Ukrainoje veikiantiems subjektams.

G. Skaistė rugsėjo viduryje registravo įstatymo projektą, kuriame numatoma nacionalinei plėtros įstaigai ILTE suteikti nacionalinio plėtros banko statusą.

„Užbaigiame šios Vyriausybės įgyvendintą 4 nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reformą į vieną stiprų nacionalinį plėtros banką. Šiandien registravau įstatymo projektą, suteikiantį šį statusą konsoliduotai nacionalinei plėtros įstaigai ILTE – „Investicijos Lietuvos ekonomikai“, – savo feisbuko paskyroje rašė G. Skaistė.

„Konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas į ILTE, jos veikla ženkliai išsiplėtė. Finansinės priemonės įgyvendinamos naujuose sektoriuose pvz., finansuojama gynybos ir saugumo pramonė, taip pat gyvybės mokslų, biotechnologijų srityse. Didžiąją dalį finansinių priemonių nacionalinė plėtros įstaiga ILTE įgyvendina tiesiogiai“, – pažymėjo ji.

G. Skaistė tikino, kad po konsolidavimo ILTE teikia iki 15 kartų didesnes paskolas nei ankstesnėse priemonėse.

„Įstatinį kapitalą padidinus 4 kartus, nuo 53 mln. eurų iki 203 mln. eurų, reikšmingai išaugintas ILTE potencialas pritraukti privačių ir tarptautinių investuotojų lėšas bei sudaryti galimybes ateityje pasiekti didesnį sverto efektą“, – aiškino konservatorė.

„Nacionalinis plėtros bankas ILTE turės visus įrankius ženkliai prisidėti prie strateginių Lietuvos tikslų pasiekimo, finansuojant Europos žaliąjį kursą pramonėje, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, inovacijas“, – tvirtino ji.

Vis tik Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Liberalų sąjūdis nemato poreikio apskritai steigti tokią instituciją, o projektas nebuvo aptartas koalicijoje.

Po 2023 metais vykusios Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacijos (NPĮ) į vieną įmonių grupę buvo sujungta Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Žemės ūkio paskolų garantinis fondas (ŽŪPGF), Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) ir „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“), kuri tapo patronuojančia bendrove.

ILTE yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, teikianti finansines paslaugas, įgyvendinanti ir administruojanti verslo, viešojo sektoriaus ir žemės ūkio bei žuvininkystės finansavimo priemones.