„Norime išgirsti, ką Lietuvos bankas žino ir kokiu mastu tiek jis, tiek FNTT dalyvauja tyrimuose. Norime išgirsti jų nuomonę, su kuo tie įvykiai susiję, kokiu mastu Lietuva įtraukta“, – BNS teigė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas. 

Parlamentarai aiškinsis, kiek dėl skandalo sustiprintos prevencijos priemonės ir kas dar bus daroma.

S. Jakeliūnas neatmeta galimybės aiškintis ne tik pastaruoju metu paviešintą informaciją dėl galimo pinigų plovimo per „Swedbank“, bet ir ankstesnius įvykius.

Komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas pripažįsta, kad pinigų plovimo prevencija turi būti stiprinama, daugiau lėšų skiriant FNTT.

„FNTT turi būti skiriama pakankamai lėšų užtikrinti pinigų plovimo prevenciją. Atsakingos institucijos turi skirti visą reikiamą dėmesį, kad net ir tranzitinis nusikalstamumas, kai išplauti pinigai tik keliauja per Lietuvos sąskaitas, o jų nei kilmė, nei panaudojimas nėra susiję su Lietuva, bet Lietuva neturėtų būti ta šalis, kurioje tokie dalykai vyksta“, – tvirtino M. Majauskas.   

Norime išgirsti jų nuomonę, su kuo tie įvykiai susiję, kokiu mastu Lietuva įtraukta.

Anot jo, ypač turi būti stiprinama finansinių technologijų bankų sektoriuje priežiūra: „Operacijų kiekiai reikšmingai didėja, o resursai jas prižiūrėti išlieka tokie patys“.

Todėl M. Majauskas norėtų įsitikinti, ar yra pakankamas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas pinigų plovimo prevencijos klausimais tarp FNTT bei Lietuvos banko, taip pat tarp Lietuvos ir tarptautinių organizacijų.

Komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad svarbu išsiaiškinti, ar pinigų plovimą  institucijos gali valdyti ir ar turi tam pakankamai resursų. Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, ar fintech reguliavimas Lietuvoje yra pakankamas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kovo pradžioje pripažino, kad pinigų plovimo skandalas per Skandikavijos bankus turės neigiamos įtakos Lietuvos pastangoms plėsti finansinių technologijų (fintech) sektorių. 

Įtariama, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų. Praėjusį mėnesį įtarimų kilo ir dėl Švedijos „Swedbank“ bei Suomijos „Nordea“ galimo dalyvavimo pinigų plovimo operacijose.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo būti apie 3,8 mlrd. eurų. Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Kovo viduryje pranešta, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.