Susisiekimo ministerija siūlo pritaikyti dabartinę teisinę bazę moderniai pašto rinkai, šiai pereinant nuo popierinės korespondencijos prie elektroninių paslaugų bei keičiantis vartotojų įpročiams.

Projektui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

Ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja pašto klausimais Eglė Sikorskaitė-Narkun sakė, kad nauja įstatymo redakcija parengta norint tenkinti vartotojų ir tiekėjų interesus, efektyvinti pašto rinkos reguliavimą.

„Pritarus projektui būtų užtikrintas UPP teikimo tvarumas, jos veikla teikėjui sudarytų sąlygas padengti pagrįstas sąnaudas, uždirbti pagrįstą pelną ir padengti pagrįstą veiklos nuostolį kompleksiškai vertinant visą UPP veiklą“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė E. Sikorskaitė-Narkun.

Anot jos, pakeitimus priėmus būtų patikslintos sektoriaus veiklą reguliuojančių institucijų funkcijos, sankcijų tvarka.

Siūloma, kad registruotą siuntą gyventojai galėtų atsiimti paštomate arba kitais patogesniais būdais patvirtinant, jog siunta buvo įteikta – šiuo metu tokią siuntą galima atsiimti tik asmeniškai ir patvirtinus parašu.

Jei trūks mobiliųjų paštininkų ar dėl kitokių priežasčių, ar Lietuvos paštas skaičiuos savo kaštus, gali būti taip, kad į tolimesnes kaimiškas vietoves regioniniai laikraščiai tiesiog nebus nešami.

 

Priėmus pakeitimus į įstatymą būtų įtraukta nauja paštomato sąvoka. Pasak ministerijos tai praplėstų pašto paslaugų  galimybes.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad Pašto įstatymas nebuvo peržiūrėtas daugiau nei dešimtmetį.

Ekonomikos komitetas trečiadienį, be to, nepritarė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos siūlymui į UPP sąrašą įtraukti spaudos prenumeratos pardavimą ir pristatymą. Pasak asociacijos valdybos pirmininko Alvydo Balčiūno, tai leistų efektyvinti pašto paslaugas.

„Prenumeratos pristatymas visuomenei yra labai svarbi ir jautri paslauga. Turi būti labai kruopščiai skaičiuojama ir taikoma kaina, kad būtų ji visiems prieinama“, – komiteto posėdyje sakė A. Balčiūnas.

Asociacijos direktorė Rasa Navickienė pabrėžė, kad UPP reiktų papildyti prenumeratos paslaugomis, nes pagal siūlomą įstatymo redakciją Lietuvos paštas nebeprivalėtų spaudos pristatyti per nustatytą laiką.

„Jei trūks mobiliųjų paštininkų ar dėl kitokių priežasčių, ar Lietuvos paštas skaičiuos savo kaštus, gali būti taip, kad į tolimesnes kaimiškas vietoves regioniniai laikraščiai tiesiog nebus nešami (...) arba nešami nekokybiškai“, – sakė R. Navickienė.

Tuo metu pašto rinką reguliuojančios Ryšių reguliavimo tarybos narys Darius Kuliešius tikino, jog įstatyme ir dabar nėra labai konkrečių prenumeratos pristatymo terminų.

„Tai, kas galiojo iki šiol Pašto įstatyme, lieka galioti ir toliau pateiktame projekte. Ne visai tiksli informacija, kad tų parametrų nelieka projekte“, – sakė D. Kuliešius.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė aiškino, kad prenumeratos pristatymo terminai privalės būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Jei Seimas naują Pašto įstatymo redakciją priimtų, ji įsigaliotų nuo 2025 metų.