– KN vykdomų projektų mastai – įspūdingi, tad veikiausiai be kitų institucijų paramos ir supratimo neapsieitumėte. Su kuo palaikote glaudžiausius ryšius, ar bendradarbiavimas jums svarbus?

– Žinoma, juk projektus įgyvendina ne robotai, o žmonės. Kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, būtinos technologijos, įranga, inžineriniai sprendiniai, komercija, vadyba, teisinis reguliavimas ir kitos sritys, kurios tarpusavyje koreliuojasi. O įgyvendinant bet kurį naują projektą, rezultatas įmanomas tik tuomet, kai yra ypatingas tarpusavio bendradarbiavimas. Mūsų atveju, KN yra uosto bendrovė ir yra atsakinga dėl itin glaudaus bendradarbiavimo vykdymo su Klaipėdos valstybine jūrų uosto direkcija bei miesto savivaldybės administracija. Ypatingas abipusis bendradarbiavimas vyksta su Uosto direkcijos administracija, nuo aukščiausio lygio vadovų iki specialistų. Turiu pažymėti, jog ne vienerius metus suformuotas bendradarbiavimo santykis kiekvieno projekto metu vis labiau stiprėja, o tai leidžia pasiekti abipusiai naudingus sprendimus ir tikėtis bendrų sėkmingų laimėjimų uosto konkurencinėje kovoje bei išskirtinume. Todėl natūralu, jog be galo puoselėjame ir didžiuojamės suteiktu Uosto direkcijos pasitikėjimu mūsų vykdomiems KN projektams bei, atvirkščiai, palaikome uosto viziją dėl ateities perspektyvinių veiklos planų.

Įgyvendindami svarbius projektus, galime remtis bičiulių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto patirtimi. Uosto direkcijos bendrojo plano ketvirtoji koncepcijos alternatyva numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą Baltijos jūros akvatorijoje. Aiški strategija, ambicingas tikslas, nuoseklumas gali tapti pavyzdžiu daugeliui. Panašiomis vertybėmis vadovaujasi ir KN. Rezultatus atneša aiškūs tikslai, vėliau – kompetentinga komanda, glaudus tarpusavio bendradarbiavimas. Tik dėl šios visumos KN įgyvendino SGD terminalo projektą, šiuo metu sėkmingai vykdo investicinius projektus.

– "Klaipėdos nafta" įgyvendinamais projektais nesustoja stebinusi. Artėja simbolinė data, spalio 27-oji, kai prieš tris metus Lietuva pasitiko "Independence", tą pačią simbolinę dieną veiklą pradės SGD paskirstymo stotis.

– Tiesa, 2014-ųjų spalio 27-oji ne tik KN bendruomenei, bet ir Lietuvai yra svarbi data, tačiau nuo šiol minėsime ir 2017-ųjų spalio 27-ąją. Simboliškai paminėsime SGD paskirstymo stoties veiklos pradžią. Kalbant apie SGD paskirstymo stoties veiklą, būtina trumpai priminti, jog stoties veikla nebūtų įmanoma bei didžiojo SGD terminalo ir jo sukurtų naudų. Jei šiandien nebūtų SGD terminalo, mes tikrai neturėtume energetinės nepriklausomybės ir tokių žemesnių dujų kainų nei siūlė tik vienas dujų tiekėjas. Jei sudėtume ir retrospektyvines "Gazprom" nuolaidas dujoms ir tas, kurias gauname dabar, terminalas jau sukūrė didesnę vertę nei jam skirtos investicijos. Nepaisant to, "Klaipėdos nafta" tiksliai žinojo ir įgyvendino bendrovės strategijoje numatytus siekius. Vienas jų – SGD rinkos sukūrimas bei SGD logistikos grandinės įkūrimas Baltijos šalyse. Tam, kad būtų galima visa tai įgyvendinti, reikėjo galvoti apie dar vieną projekto įgyvendinimą – SGD paskirstymo stoties.

– Trumpai papasakokite apie būsimą SGD paskirstymo stoties veiklą.

– Svarbiausia reikia suprasti, jog bendrovė, vis plačiau išnaudodama eksploatuojamą SGD infrastruktūrą ir plėsdama veiklas, kuria papildomą pridėtinę vertę savo klientams, dujų vartotojams ir pagrindinei akcininkei – valstybei. Šiuo metu vykdomi SGD paskirstymo stoties infrastruktūros paleidimo-derinimo darbai, dėl kurių galime išbandyti visą SGD logistikos Klaipėdos uoste grandinę. Pirmiausia, SGD perpylimo iš didžiojo terminalo į mažos apimties dujovežį, iš jo – į SGD paskirstymo stotį ir vėliau – į autodujovežius. Procesą atlikome ir įsitikinome, jog infrastruktūra parengta veiklai bei SGD skirstymas Klaipėdoje gali prasidėti realiai. Visa tai mus sparčiai priartina prie naujo KN veiklos etapo – mažos apimties SGD skirstymo. Kadangi naujoji skirstymo stotis, kaip ir didysis SGD terminalas, bus atvira visiems SGD tiekėjams, dar rudeniui nesibaigus SGD tiekimo bendrovės galės rezervuoti perkrovos pajėgumus ir, prasidėjus komercinei veiklai, aprūpinti SGD kroviniais Baltijos regiono vartotojus tiek laivais, tiek antžeminiu transportu. Planuojama, jog visi SGD skirstymo stoties paleidimo-derinimo darbų etapai preliminariai truks iki rudens pabaigos, o komercinė veikla numatoma kitų metų pirmoje pusėje po statybos užbaigimo akto patvirtinimo.

– Ar šis projektas yra išskirtinis Baltijos šalyse?

– Dauguma per kelis pastaruosius metus pastatytų ar statomų naujų SGD terminalų naudoja modernią plaukiojančią technologiją ir bendras plaukiojančių (FSRU, FSU ir FRU pobūdžio) SGD terminalų skaičius pasaulyje per dešimtmetį nuo technologijos atsiradimo artėja prie trijų dešimčių. Klaipėdos SGD terminalas yra pirmasis plaukiojantis terminalas pasaulyje, šių metų pradžioje pradėjęs teikti nuolatines komercines SGD perkrovos į mažos apimties dujovežius paslaugas. Šia kryptimi dabar žengia ir kitų terminalų operatoriai. Pradėjus eksploatuoti KN SGD paskirstymo stotį, kur jau užpildomi autodujovežiai, Klaipėdos terminalas tampa pirmu plaukiojančiu SGD terminalu pasaulyje, teikiančiu visas integruotas SGD logistikos paslaugas, todėl natūralu – SGD terminalų infrastruktūra Lietuvoje yra išskirtinė ir unikali.